30 metų Ilnuras Nagajevas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad nuo 2019 metų lapkričio iki 2021-ųjų birželio dalijosi informacija su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba SVR, kai dirbo moksliniu asistentu Augsburgo universitete.
I.Nagajevas mainais į pinigus perdavė „informaciją apie mokslinių tyrimų projektus aerokosminių technologijų srityje... įskaitant projektą „Ariane Next“, nurodė teismas.
Su kaltinamuoju 2019 metų rudenį pirmą kartą susisiekė Rusijos konsulato Miunchene vadovo pavaduotojas, irgi dirbęs SVR.
I.Nagajevas su juo susitiko 11 kartų ir iš viso gavo 2 100 eurų.
Konsulo pavaduotojas iš pradžių teigė mokslininkui, kad dirba Rusijos bankui ir kad jam reikia informacijos privačioms investicijoms.
Pasak teismo, I.Nagajevas nė neįtarė, kad diplomato prašoma informacija gali būti skirta užsienio žvalgybos tarnybai iki 2021-ųjų vasario.
Vis tik tų metų balandį mokslininkas perdavė daugiau medžiagos USB atmintuke mainais į 500 eurų.
Teismas nurodė I.Nagajevui grąžinti 500 eurų baudos forma.
„Viešai prieinami šaltiniai“
Skirdami bausmę teisėjai atsižvelgė į tai, kad I.Nagajevas „nebuvo tikras, kad konsulo pavaduotojas dirba Rusijos slaptosioms tarnyboms, o tik rimtai svarstė, kad tai įmanoma“.
Be to, teismas konstatavo, jog I.Nagajevas anksčiau nebuvo teistas, nuoširdžiai bendradarbiavo su teisėsauga ir veikiausiai neturi paskatų vėl nusižengti.
Mokslininkas taip pat perdavė informaciją tik iš „viešai prieinamų šaltinių“, todėl valstybės paslaptys nebuvo nutekintos, nustatė teisėjai.
Teismo proceso pradžioje vasarį I.Nagajevas tvirtino, kad „niekas manęs neklausė, ar norėčiau dirbti slaptai organizacijai“, o „jei kas nors būtų paklausęs, būčiau iš karto atsisakęs“.
Mokslininkas teismui sakė, kad su asmeniu, kurį jis identifikavo kaip Struchovą, susipažino „visiškai atsitiktinai“ per kelionę plaustais.
„Niekada neįsivaizdavau, kad ponas Struchovas gali būti šnipinėjimo organizacijos darbuotojas“, – teisme pareiškė I.Nagajevas ir pridūrė, kad šis asmuo „niekada neprašė manęs ką nors laikyti paslaptyje“.
ES programą „Ariane“ grindžiama keliomis transportavimo raketomis, skirtomis gabenti į kosmosą sunkius krovinius, įskaitant palydovus.
40 metų senumo programa, dažnai laikoma Europos šalių pramoninio ir politinio bendradarbiavimo pavyzdžiu, susiduria su didėjančia konkurencija iš naujų rinkos dalyvių, tokių kaip JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovė „SpaceX“.
