„ARD darbuotojų išsiuntimas iš Rusijos yra nepriimtinas“, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Užsienio reikalų ministerija.
Anksčiau trečiadienį Maskva pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies.
Netrukus po to Rusija paskelbė, kad, reaguodama į Berlyno veiksmus ir kaltindama jį kanalo redakcijos uždarymu, išsiunčia du ARD korespondentus.
„Reaguodami į Vokietijos valdžios institucijų draudimą „Pirmojo kanalo“ korespondentams būti ir dirbti (Berlyne), esame priversti imtis veidrodinių priemonių prieš Vokietijos žiniasklaidos grupės ARD Maskvos biuro žurnalistus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
Šis sprendimas, anot jos, palies korespondentą Franką Eischmanną (Franką Aišmaną) ir operatorių Sveną Fellerį (Sveną Felerį).
Nuo tada, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Rusijos valstybinė ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida Vokietijoje susiduria su įvairiausiais apribojimais. Berlynas riboja prieigą prie Rusijos žiniasklaidos priemonių, Vakarų reguliavimo institucijoms kaltinant jas dezinformacijos skleidimu.
„Pirmojo kanalo“ korespondentas Ivanas Blagojus tiesioginio eterio metu pareiškė, jog jam ir operatoriui Dmitrijui Volkovui Vokietijos valdžios institucijos nurodė iki gruodžio vidurio išvykti iš šalies.
Jis pridūrė, kad Berlynas šį sprendimą grindžia Vokietijos saugumo interesais. Vėliau trečiadienį Vokietijos užsienio reikalų ministerijos nurodė, jog šis sprendimas susijęs su imigracijos aspektais, kuriuos Rusijos korespondentai gali apskųsti.
