Vokietijos URM vadovė pasisako už specialiojo tribunolo Rusijos lyderiams teisti įkūrimą

Hagoje kalbėjusi A.Baerbock ragino įsteigti „naujo formato“ teismą, kuris padėtų „patraukti Rusijos vadovus atsakomybėn“, galbūt remdamasis Ukrainos teise. Tačiau ji pabrėžė, kad jis turėtų veikti užsienyje, o jame dirbtų tarptautiniai teisėjai.

„Turime čia ir dabar aiškiai pasakyti Rusijos vadovybei, kad agresijos karas neliks nenubaustas“, – duodama kalbą Hagos tarptautinės teisės akademijoje pareiškė ministrė.

Vis dažniau pasigirsta raginimų bandyti nubausti Kremliaus pareigūnus už „agresijos nusikaltimus“, nes tai nepriklauso Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) jurisdikcijai.

Ukraina nuo pat karo pradžios siekia specializuoto tribunolo, o Lietuva ir kelios kitos regiono šalys jau kurį laiką ragino Vakarų partnerius steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti. Tai leistų patraukti atsakomybėn ir Rusijos vadovybę.

A.Baerbock sakė, kad su Ukraina ir kitomis sąjungininkėmis aptarė „specialų sprendimą“, kurio „jurisdikcija būtų kildinama iš Ukrainos baudžiamosios teisės“.

Tačiau ji pridūrė, kad „mums svarbu turėti tarptautinį elementą, pavyzdžiui, vietą už Ukrainos ribų, finansinę partnerių paramą, tarptautinius prokurorus ir teisėjus, kad būtų užtikrintas šio teismo nešališkumas ir teisėtumas“.

„Tai būtų naujas formatas“, – teigė Vokietijos vyriausioji diplomatė.

Vėliau Vokietijos užsienio reikalų ministerija tviteryje parašė, kad A.Baerbock nori „paremti Ukrainą tarptautiniu mastu Hagoje steigiant specialųjį tribunolą agresijai“.

Ji taip pat paragino pakeisti TBT statutą, kad jis galiausiai galėtų teisti Rusijos vadovybę už agresiją.

URM pranešime, paskelbtame prieš ministrės vizitą į Hagą, A.Baerbock sakė: „Rusijos karas prieš Ukrainą taip pat yra karas prieš pačią teisę. [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas pamina svarbiausius tarptautinės teisės principus, kurie sieja visas tautas.“

„Kasetinės bombos, numestos ant taikių civilių gyventojų, kankinimų kameros tamsiuose rūsiuose, tūkstančių ukrainiečių vaikų grobimas – niekas nepateisina neteisėto ir baisaus Rusijos siautėjimo Ukrainoje, šio karo žiaurumo“, – pabrėžė ji.

A.Baerbock sakė Hagoje norinti „aiškiai parodyti, kad tarptautinė teisė yra stipri ir kad mes visi privalome užtikrinti, kad ji būtų vykdoma, o dabar labiau nei bet kada anksčiau – ją stiprinti“.

„Karo nusikaltimas“

TBT tiria įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui Ukrainoje, o institucijos prokuroras Karimas Khanas šią šalį pavadino „nusikaltimų vieta“.

Tačiau pagal 2018 metais priimtas taisykles TBT negali patraukti Rusijos baudžiamojon atsakomybėn, nes ji nėra narė.

Šiuo metu vienintelis kitas būdas – Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, kurią Rusija, kaip nuolatinė narė, vetuotų.

Lapkritį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen iškėlė idėją įsteigti „specializuotą teismą“, kuriame būtų teisiami Kremliaus pareigūnai.

Vokietijos raginimas įsteigti specialųjį teismą pasirodė ES pareigūnams pareiškus, kad savaitgalį rusų įvykdytas smūgis gyvenamajam kvartalui pietrytiniame Ukrainos Dniepro mieste, per kurį žuvo mažiausiai 40 žmonių, yra „karo nusikaltimas“.

ES pirmininkaujančios Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pasmerkė „siaubingą išpuolį“.

„Tyčinės atakos prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai. Už tai atsakingi asmenys bus patraukti atsakomybėn“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio atstovas spaudai taip pat pasmerkė Maskvą ir pareiškė, kad „nebus jokio nebaudžiamumo“.

„Rusija ir toliau demonstruoja savo nežmonišką veidą ir beatodairiškai taiko žiaurų raketinį terorą. Tokie veiksmai yra karo nusikaltimai ir turi būti nedelsiant nutraukti“, – per kasdienę spaudos konferenciją Briuselyje sakė Peteris Stano.