„Nord Stream 2“ neįkūnija ypatingo Vokietijos-Rusijos kelio. Mes tai sakome projekto kritikams tiek Europoje, tiek ir Vašingtone“, – pabrėžė Vokietijos diplomatijos vadovas.
„Mes remiame Rusijos ir Ukrainos derybas (dėl dujų tranzito pratęsimo – red.), kuriose tarpininkauja Europos Komisija.
Tuo tarpu vienašališkų sankcijų prieš „Nord Stream 2“ paskelbimas bet kuriuo atveju būtų neteisingas žingsnis. Aš tai aiškiai pasakiau JAV valstybės sekretoriui Mike'ui Pompeo“, – sakė H.Maasas.
Jo žodžiais, sankcijos negali būti savitikslis, jos turi prasmę tik tada, kai yra susietos konkrečiais reikalavimais.
Rusijos Europai aktyviai peršamą antrąjį dujotiekį per Baltijos jūrą iki Vokietiją „Gazprom“ tikisi nutiesti iki 2020 metų pradžios.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus pajėgumą ir leistų eliminuoti Ukrainą kaip jų tranzito valstybę.
„Nord Stream 2“ projektas kelia nuogąstavimus, kad Rusija įgis pernelyg didelę kontrolę Europoje. Jam aktyviai priešinasi kai kurios Europos Sąjungą narės, tarp – Lietuva ir Lenkija, kurios jį laiko ne ekonominiu, o politiniu.
JAV valdžios institucijos, „Nord Stream 2“ projektą vertinančios itin neigiamai, svarsto įvairias atoveikio jo įgyvendinimui priemones.
JAV Atstovų Rūmai gruodį priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas nepritarimas „Nord Stream 2“, nes jis padidintų Maskvos įtaką aprūpinant Europą energijos ištekliais.
Netrukus po to pranešta, kad apie 40 JAV senatorių teiks svarstyti panašaus turinio rezoliuciją. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiogiai raginamas bendradarbiauti su Kongresu ir Amerikos sąjungininkais, „kad Rusijos Federacija būtų atgrasyta nuo tolesnės agresijos“.
Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra Rusijos koncernas „Gazprom“, o jo partneriai jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
