Pasak jos, Vokietija privalo būti pasirengusi „sistemų konkurencijai“ tarp šalių, tikinčių tarptautine teise ir bendradarbiavimu, ir autoritarinių režimų.
„Visų pirma privalome pasimokyti iš savo pastarųjų dešimtmečių politikos Rusijos [atžvilgiu] klaidų“, – sakė A.Baerbock per užsienio politikos forumą Berlyne, organizuotą idėjų kalvės „Koerber Foundation“.
„Sakau labai aiškiai, kad dėl nelygiavertės ekonominės priklausomybės tampame neatsparūs politiniam šantažui. Kalbant apie Rusiją, to jau nepakeisi“, – sakė A.Baerbock ir pripažino, kad Vokietija ignoravo rytinių partnerių Europoje įspėjimus dėl priklausomybės nuo energijos iš Rusijos.
„Privalome užtikrinti, kad daugiau nebepadarysime tokios klaidos, ir tai reiškia, kad turėsime labiau į tai atsižvelgti [vykdydami] savo politiką Kinijos atžvilgiu“, – sakė ji.
Vokietijos diplomatijos vadovė pažymėjo, kad kanclerio Olafo Scholzo vyriausybės rengiama „nacionalinio saugumo strategija“ apims strategiją Kinijos atžvilgiu, o ji savo ruožtu bus įtraukta į Europos Sąjungos strategiją.
Vokietijos vyriausybė pastaruosius du dešimtmečius stiprino ekonominius ryšius su Rusija, ypač energetikos sektoriuje, nepaisydama rytinių ES šalių nepritarimo dujotiekiams iš Rusijos tiesiogiai į Vokietiją. Berlynas dabar skubiai ieško kitų gamtinių dujų tiekėjų, santykiams su Maskva visiškai pašlijus po Rusijos invazijos į Ukrainą. Rusija dujų Vokietijai nebetiekia nuo rugpjūčio pabaigos.
Vokiečių kompanijos pastaraisiais metais daug investavo Kinijoje, vienoje didžiausių Vokietijos prekybos partnerių.
Gruodį dirbti pradėjusi O.Scholzo vyriausybė atsargiau už savo pirmtakes kalba apie Pekiną. Kancleris pirmo vizito Azijoje nuvyko į Japoniją, o ne į Kiniją. A.Baerbock, kurios Žaliųjų partija iki 2021-ųjų 16 metų buvo opozicijoje, griežčiau pasisako šiuo klausimu.
Praėjusią savaitę O.Scholzas Vokietijos mašinų pramonės konferencijoje sakė, kad globalizacija buvo sėkminga ir kad ryšių nutraukimas „yra neteisingas atsakas“.
„Neturime atsieti savęs nuo kai kurių šalių, turime tęsti verslą su atskiromis šalimis – ir aš aiškiai pasakysiu, taip pat ir su Kinija“, – pareiškė jis.
O.Scholzas taip pat paragino prekiauti su „likusia pasaulio dalimi“, „atsižvelgti į likusią Azijos dalį, Afriką ir Pietų Ameriką“.
