Interviu 15min P.Fritzas teigė, kad Vokietijos vadovybė dažnai komunikuoja neaiškiai ir dėl to sukelia erzelį.
Jo teigimu, Vokietijoje karių siuntimas į Lietuvą iš principo nekelia daug diskusijų, tačiau artimiausiu metu visi lietuvių lūkesčiai dėl vokiečių vadovaujamos NATO brigados nebus išpildyti.
– Norėčiau pradėti nuo Vokietijos vaidmens teikiant pagalbą Ukrainai. Užsienyje Vokietija buvo kritikuojama dėl tariamai nepakankamos paramos, visų pirma karinės, Ukrainai. Kaip vyksta diskusijos šiuo klausimu pačioje Vokietijoje?
– Tai labai karšta diskusija, ir aš pats gerai suprantu kritiką Vokietijos ir Vokietijos vyriausybės atžvilgiu, ypač kritiką iš Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Kalbama ne tik apie įrangos siuntimą ar nesiuntimą į Ukrainą. Manau, kad tai susiję su erzinančia aukščiausių Vokietijos politikų retorika.
Viena vertus, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, kuri buvo labai atsidavusi šiam reikalui, sakė tokius dalykus, kaip kad Ukraina turi laimėti. Tada turite kanclerį, socialdemokratą, kuris taip pat yra įsipareigojęs, tačiau jo retorika šiek tiek skiriasi. Tai sunku suprasti užsienyje. Tai sunku suprasti net Vokietijos stebėtojams.
– Vokietijos vaidmuo lietuviams ypač svarbus, nes Vokietija čia vadovauja NATO batalionui ir planuoja jį sustiprinti. Ar karių siuntimas yra jautrus klausimas Vokietijoje?
– Ne, nėra. Manau, kad Vokietijos vyriausybė yra įsipareigojusi šiam reikalui, taip pat ir Vokietijos visuomenė. Visi žino, kad Lietuva yra NATO narė, artima Vokietijos sąjungininkė. Taigi rytinio flango stiprinimas siunčiant papildomus karius į Lietuvą nekelia jokių ginčų.
– Esminis klausimas: ar Vokietija eitų į karą su Rusija, kad apgintų Lietuvą Rusijos užpuolimo atveju?
– Tai sudėtingas klausimas. Aš nesu nei Vokietijos kancleris, nei gynybos ministras. Bet vėlgi, manau, kad Vokietija, Vokietijos vyriausybė, yra įsipareigojusi šiam reikalui. Vokietija yra NATO narė, kaip ir Prancūzija, kaip ir Didžioji Britanija, kaip ir Lietuva. Ir tai reiškia, kad kiekvienas veikia komandoje. Manau, kad Vokietija, Vokietijos kariuomenė, yra pasirengusi ginti, kaip sakė Joe Bidenas, kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Manau, kad tas pats pasakytina ir apie Vokietiją.
– Lietuviai siekia, kad batalionas būtų išplėstas iki brigados, o jūsų kancleris Olafas Scholzas viešėdamas čia, pažadėjo, kad vokiečiai vadovaus brigadai Lietuvoje. Visgi dabar diskutuojama tiek apie Vokietijos kariuomenės pajėgumus, tiek apie Lietuvos galimybes priimti visą brigadą. Kokios yra naujausios žinios? Kiek karių, kokius elementus Vokietija dislokuotų Lietuvoje ir kokia dalis to karinio vieneto liktų pačioje Vokietijoje?
– Turime palaukti ir pažiūrėti. Turime sulaukti kito NATO viršūnių susitikimo. Bet vėlgi, manau, kad Vokietija čia yra įsipareigojusi šiam reikalui. Velnias slypi detalėse.
Man susidarė įspūdis, kad lietuviai tikėjosi, jog Lietuvoje bus nuolat dislokuoti papildomi Vokietijos kariai. Greičiausiai tai neįvyks tokiu mastu, kokio visi norėjo. Tačiau Lietuvoje bus brigados štabas, bus rotuojamas personalas. Manau, kad kanclerio Scholzo pareiškimai nebuvo aiškūs, jis galėjo tai paaiškinti gerokai anksčiau.
Tai karinė specifika. Yra priežasčių, kodėl kariai rotuojami į Lietuvą ir iš jos. Yra priežasčių, kodėl štabas bus Lietuvoje. Manau, kad turime tiesiog palaukti ir pamatyti, bet esu įsitikinęs, kad Vokietijos kariuomenė, Bundesveras, yra pajėgi vadovauti tokiai misijai, ir manau, kad Lietuva yra pajėgi būti priimančia šalimi. Lietuvoje yra vokiškos technikos, planuojama pasirašyti naujas sutartis. Vokietijos ir Lietuvos kariuomenių bendradarbiavimas saugumo srityje iš tikrųjų yra gana glaudus jau nuo 2017 metų.
