Trečiadienį kalbėdamas Vokietijos užsienio santykių tarybos analitinio centro renginyje Berlyne, B.Kahlis pareiškė manantis, kad Maskva ir toliau stiprins hibridinį karą.
„Platus Rusijos hibridinių priemonių naudojimas didina riziką, kad NATO galiausiai apsvarstys galimybę remtis savo 5-ojo straipsnio abipusės gynybos išlyga“, – pažymėjo jis.
„Tuo pat metu didėjantis Rusijos karinis potencialas reiškia, kad tiesioginė karinė konfrontacija su NATO tampa vienu iš galimų Kremliaus scenarijų“, – pridūrė jis.
Pagal 5-ąjį kolektyvinės gynybos straipsnį numatyta, kad vienos NATO narės užpuolimas reiškia visų NATO narių užpuolimą.
Nuo 1949-ųjų, kada buvo įsteiga Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, 5-asis straipsnis buvo aktyvuotas tik vieną kartą: po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolių prieš Jungtines Valstijas. Tai buvo patvirtinta 2001 m. spalio 4 d., kai NATO nustatė, kad išpuoliai iš tiesų atitiko Šiaurės Atlanto sutarties sąlygas.
NATO ir Vakarų žvalgybos tarnybos įspėjo, kad Rusija vykdo vis daugiau priešiškų veiksmų euroatlantinėje erdvėje – nuo pasikartojančių kibernetinių išpuolių iki su Maskva susijusių padegimų, kuriuos Rusija neigia.
B.Kahlis pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iki dešimtmečio pabaigos greičiausiai bus pajėgi užpulti NATO, ir pridūrė, kad Maskvos karas Ukrainoje reiškia, jog ji turi mūšyje patikrintų karinių pajėgų, kurios didina jos įprastinių pajėgų keliamą grėsmę, be to, ji taip pat yra įvaldžiusi šiuolaikinį karą su dronais.
Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad aukšto rango Rusijos gynybos ministerijos pareigūnai abejoja, ar NATO 5-asis straipsnis iš tikrųjų būtų taikomas kritiniu atveju.
„Kol kas neturime jokių požymių, kad Rusija ketina pradėti karą, tačiau jei tokios nuotaikos įgaus persvarą Maskvos vyriausybėje, artimiausiais metais karinės konfrontacijos rizika didės“, – įvertino žvalgybos vadovas.
Jo nuomone, jei Rusija užpultų vieną ar kelias NATO sąjungininkes, ji tai darytų ne siekdama užgrobti didžiulius žemės plotus, o veikiau norėdama išbandyti Vakarų nustatytas „raudonąsias linijas“, siekdama sužlugdyti Vakarų vienybę ir NATO kaip gynybinį aljansą.
„Rusijos nuomone, šis tikslas būtų pasiektas, jei Rusijos puolimo atveju 5-asis straipsnis liktų neveikiantis“, – pabrėžė jis.
„Norint pasiekti šį tikslą, nereikia siųsti tankų armijų į Vakarus, užtenka pasiųsti „žaliuosius žmogeliukus“ į Baltijos šalis, kad apsaugotų tariamai grėsmę keliančias rusų mažumas, arba pakoreguoti sienas [Norvegijos Arkties archipelage] Svalbarde“, – reziumavo B.Kahlis.
Didelė kolektyvinės gynybos principo problema yra ta, kad sąjungininkai „neturi aiškaus hibridinio karo apibrėžimo“, leidiniui „Politico“ aiškino Estijos tarptautinio gynybos ir saugumo centro atstovas Marekas Kohvas, anksčiau dirbęs gynybos ir žvalgybos sektoriuose.
Kita svarbi problema, pasak jo, yra Rusijos žvalgybos tarnybų susiejimas su diversijomis: „Paprastai tai įvyksta kiek vėliau.“
Be to, net ir pavojingiausiose situacijose Rusijos destabilizacijos kampanija atrodo kruopščiai sukalibruota, kad neišprovokuotų kolektyvinio NATO atsako.
Vis dėlto panašu, kad Kremlius pamažu didina spaudimą, norėdamas išsiaiškinti, kas jam gali pavykti.
„Rusija bando 5-ąjį straipsnį, kad padidintų netikrumą“, – anksčiau komentavo Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris, buvęs Bundesvero generalinio štabo karininkas.
