55 m. K.Iohannis, kuris yra Nacionalinės liberalų partijos (NLP) lyderis, preliminariais pirmadienį paskelbtais duomenimis, surinko 54,6 proc. rinkėjų balsų.
„Ačiū visiems rumunams už balsus. Dabar – kitokios Rumunijos metas“, – po pergalės pareiškė K.Iohannis.
„Ačiū visiems rumunams už balsus. Dabar – kitokios Rumunijos metas“, – po pergalės pareiškė K.Iohannis.
Sekmadienio naktį paaiškėjus, kad rinkimus pralaimėjo dabartinės Rumunijos vyriausybės vadovas V.Ponta, daugelis politikos ekspertų buvo nustebinti. Pirmojo prezidento rinkimų turo metu, lapkričio 2 d., V.Pontą palaikė 40 proc. rinkėjų, o už K.Iohannį balsavo tik trečdalis rumunų.
Švęsti K.Iohannio pergalės tūkstančiai žmonių susirinko į gatves sostinėje Bukarešte ir kituose šalies miestuose. Tiesa, dalis žmonių protestavo dėl sunkumų, su kuriais susidūrė užsienyje balsuojantys Rumunijos piliečiai.
K.Iohannis priklauso pastaruoju metu labai susitraukusiai Rumunijos vokiečių bendruomenei. Dažniausiai per savo istoriją Rumunijos vokiečiai buvo vadinami saksais. Jie kalnuotame Transilvanijos regione gyvena nuo viduramžių. Šiuo metu vokiečiai Rumunijoje sudaro vos apie 0,2 proc. šalies gyventojų (apie 36 tūkstančiai šalies gyventojų).
Išrinktasis Rumunijos prezidentas savo rinkimų kampaniją formavo akcentuodamas savo vokišką kilmę ir vokiečių, kaip darbščių ir sąžiningų, žmonių reputaciją.
Be to, K.Iohannis ypač pabrėžė kovą su viena iš didžiausių problemų šalyje – korupcija.
Nuo 2000 m. K.Iohannis buvo Transilvanijos miesto Sibiu, vokiškai vadinamo Hermanštatu, meras. Jis taps pirmuoju per visą Rumunijos istoriją prezidentu, priklausančiu šalies etninei mažumai.
Išrinktasis Rumunijos prezidentas savo rinkimų kampaniją formavo akcentuodamas savo vokišką kilmę ir vokiečių, kaip darbščių ir sąžiningų žmonių, reputaciją.
Rumunijoje etninių rumunų daugumos santykiai su šalies tautinėmis mažumomis, ypač su vengrais, sudarančiais 6,5 proc. gyventojų, dažnai yra įtempti.
Nors Rumunijoje vykdomoji valdžia priklauso premjerui, tačiau prezidentas taip pat turi nemažai įtakos. Jis turi teisę skirti premjerą, žvalgybos ir saugumo tarnybų vadovus ir prieš korupciją kovojančios institucijos pareigūnus.
Be to, prezidentas Rumunijoje turi lemiamą įtaką skiriant žmones, kurie atsakingi už Tarptautinio valiutos fondo (TVF) remiamų reformų vykdymą. Šios reformos yra susitarimo su TVF, pagal kurį Rumunija gaus 4 mlrd. eurų paskolą, dalis.
