„Jie tai sako atvirai, įvairioje žiniasklaidoje, įvairių pareigūnų lūpomis – taigi, jie galėtų bent jau atlikti kokius nors žingsnius, kad tai įrodytų“, – per spaudos konferenciją su užsienio žiniasklaida kalbėjo V.Zelenskis.
Jis sakė nesuprantąs, dėl ko Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė dešimtis tūkstančių karių ir taip dažnai rengia pratybas.
„Kokios pratybos? Jie juk sugeba viską, sako, kad turi galingą kariuomenę – kodėl būtent čia dabar [rengiamos] pratybos? Kodėl šioje teritorijoje? Kodėl prie šitų sienų? Jūs suprantate, kad tai yra rizika, kad visi reaguoja, tai yra tikrai pavojinga... Gali būti bet kokia provokacija. Didelė karių koncentracija yra tiesiog didelė rizika“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Jis taip pat perspėjo Rusijos pusę negąsdinti ukrainiečių, pažymėjo, kad tai – beprasmiška, ir paragino pradėti dialogą.
„Todėl [reikia] konkretumo, esminių dalykų. Turite klausimų? Sėskime ir pasikalbėkime“, – sakė V.Zelenskis.
Ragina nekelti panikos
Jis taip pat paragino Vakarų valstybes nekelti panikos dėl įtampos dėl Rusijos telkiamų pajėgų.
„Mums nereikia šios panikos“, – Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje užsienio žiniasklaidai sakė V.Zelenskis.
Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
V.Zelenskis atkreipė dėmesį į būtinybę „stabilizuoti“ ir taip nukentėjusią Ukrainos ekonomiką ir tvirtino, kad dabar nemato didesnės grėsmės nei per panašų Rusijos karių telkimą pernai pavasarį.
„Dėl visų šių signalų, kad rytoj bus karas, atsiranda signalų net iš gerbiamų valstybių vadovų, jie tiesiog sako, kad rytoj kils karas. Tai yra panika – kiek tai kainuoja mūsų valstybei?“ – klausė jis.
„Didžiausia rizika Ukrainai... yra padėties šalies viduje destabilizavimas“, – teigė prezidentas.
„Jei mes vienys žmonės, vienys kariuomenė ir vienys stabili šalies vyriausybė, sumažės eskalacijos iš Rusijos rizika“, – tvirtino jis.
Ukrainos lyderis bando sumažinti įtampą tuo metu, kai kurios Vakarų sąjungininkės, vadovaujamos JAV, perspėja apie galimą neišvengiamą Maskvos invaziją.
JAV, Jungtinė Karalystė ir Australija neseniai supykdė Kijevą, nurodydamos savo diplomatų šeimoms palikti ambasadas Ukrainoje.
2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Rytų Ukrainą nuo to laiko drasko konfliktas su prorusiškais separatistais, kuriuos Kremlius, kaip manoma, remia karinėmis ir finansinėmis priemonėmis. Maskva tai neigia.
