NATO atstovas jau pareiškė, kad būsimieji manevrai liudija Rusijos siekį būti pasirengusiai didelio masto konfliktui. Kad Rusija rengiasi tikram, dideliam karui, kalba ir kai kurie apžvalgininkai Lietuvoje.
Vis dėlto skeptikai primena, kad jau praėjusiais metais daug ir su dideliu nerimu kalbėta apie pratybas „Zapad 2017“, nors galiausiai paaiškėjo, kad mokymų mastas buvo gana kuklus.
Negana to, apie 300 tūkst. karių kalba būtent pačios Rusijos atstovai, o šie esą mėgsta išpūsti skaičius. Galiausiai karinės pratybos tam ir skirtos – kad vienos ar kitos šalies galimas konfliktas neužkluptų nepasiruošusios.
Analitikų teigimu, kalbant apie „Vostok 2018“ tikslingiau svarstyti, kodėl Rusijai – ir Kinijai – apskritai tokios svarbios pratybos. Taip pat – analizuoti, ar tikrai Maskva ir Pekinas buria rimtą strateginį aljansą, turintį bendrą priešininką. Žinoma, Vakarus.
Dalyvaus tūkstančiai kinų
Pratybose „Vostok 2018“, vyksiančiose rugsėjo 11-15 dienomis, be Rusijos karių dalyvaus Kinijos ir Mongolijos pajėgos. Manevruose laukiama 3,2 tūkst. Kinijos karių.
„Pratybos bus didžiausios nuo „Zapad 81“. Mokymai neturės lygių kalbant apie geografinę apimtį ir karių skaičių“, – Šaltojo karo laikų manevrus dar praėjusią savaitę priminė Rusijos gynybos ministras S.Šoigu.
Manevruose esą dalyvaus 300 tūkst. karių, o virš jų skraidys 1 tūkst. karo lėktuvų. Pratybos vyks Rusijos Rytų karinėje apygardoje, kuri ribojasi su Kinija, Mongolija ir Šiaurės Korėja.
„Įsivaizduokite 36 tūkst. karinės technikos vienetus, judančius vienu metu: tankus, šarvuotuosius transporterius, pėstininkų kovos mašinas. Ir visa tai, žinoma, vyks kiek įmanoma mūšio aplinkai artimesnėmis sąlygomis“, – kone džiūgavo S.Šoigu.
Kadangi „Vostok 2018“ vyks į rytus nuo Rusijos Uralo kalnų – teritorijoje, kuri nepatenka į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) jurisdikciją, Maskva neprivalo pakviesti į mokymus stebėtojų iš ESBO šalių narių.
Visgi NATO atstovas Dylanas White'as pripažino, kad Aljanso šalių atašė Maskvoje buvo pakviesti savanoriškai stebėti manevrus. Pasak jo, „šis pasiūlymas svarstomas“.
Mėgsta išpūsti skaičius
Tarsi ir įspūdinga? Galbūt net pavojinga? Australijos Curtino universiteto nacionalinio saugumo ir strateginių studijų asocijuotas profesorius Aleksejus Muravjovas sutinka: išties bus įspūdingai pademonstruota galia.
„Tiek karių – maždaug trečdalis visos Rusijos kariuomenės. Iš esmės į pratybas sukviečiama armija, dydžiu prilygstanti Jungtinės Karalystės ar Prancūzijos pajėgoms“, – pastebėjo analitikas.
Tiesa, Rusijos karybos ekspertas iš tyrimų centro „Wilson Institute“ Michaelas Kofmanas abejoja, ar būsimąsias pratybas galima lyginti su dabar jau legenda tapusiais „Zapad 81“ manevrais, kurie buvo didžiausi, kokius kada nors surengė Sovietų Sąjunga.
Prieš 37 metus vykusiomis pratybomis sovietai siekė pademonstruoti galią tiek NATO narėms, tiek Lenkijai, kurioje buvo pradėjusios bruzdėti demokratinės jėgos ir judėjimas „Solidarnosc“. Varšuvai buvo priminta, kad prireikus Maskva gali pasirinkti karinį problemos sprendimą.
„Šoigu pasakė, kad tai bus didžiausios pratybos nuo „Zapad 81“ laikų, bet nebūtinai tokio pat dydžio. Be to, Rusijos gynybos ministerija mėgsta išpūsti manevrų dalyvių skaičių, ypač – pratybų Tolimuosiuose Rytuose“, – mano M.Kofmanas.
Ekspertas jau senokai pastebėjo, kad Rusija įvairiais kūrybiškais metodais skaičiuoja karius per didelius manevrus ir duomenis padidina.
Ir pernai prieš „Zapad 2017“ pati Maskva stebėtojams piršo mintį, kad pratybos bus didžiulės, nors iš tiesų jose dalyvavo apie 18 tūkst. karių – mažokai.
„Na, iškart po paskutinių „Vostok“ pratybų (jos vyko 2014 metais, – red.) jie (Rusija, – red.) skelbė, kad dalyvavo 100 tūkst. karių. Tai keistai apvalus numeris. Vėliau jau skelbė apie 155 tūkst. karių. Šiuo skaičiumi sunku tikėti, tai – kūryba“, – pridūrė M.Kofmanas.
Prieš JAV spaudimą – kartu?
Kad ir kiek karių galiausiai iš tikrųjų dalyvaus pratybose, faktas toks, kad jos vyks labai toli nuo NATO narių Europoje, taigi – ir nuo Lietuvos. Vis dėlto įdomu tai, kad manevruose dalyvaus ne tokios jau kuklios Kinijos pajėgos.
Geopolitine prasme Maskva ir Pekinas nelaikomi strateginiais sąjungininkais, tačiau artėjantys manevrai galėtų būti laikomi ženklu, jog aljansas, nukreiptas pirmiausia prieš JAV ir Vašingtono sukurtą bei prižiūrimą tarptautinę pasaulio tvarką, stiprėja.
„Popieriuje nieko nėra, bet abi šalys kuria de facto karinį aljansą“, – tvirtino Vasilijus Kasinas, Kinijos specialistas, Maskvos aukštesniojoje ekonomikos mokykloje.
Kinijos ginkluotosios pajėgos į „Vostok 2018“ atsiųs maždaug 3,2 tūkst. karių, daugiau nei 900 ginklų ir 30 orlaivių. Dalis kinų jau pajudėjo Kinijos link.
Ir Rusijoje, ir Kinijoje džiaugiamasi kinų pajėgų dalyvavimu pratybose. Pekine anglų kalba leidžiamas Kinijos komunistų laikraštis „The Global Times“ pasijuokė iš Vakarų, kur esą gajūs du radikaliai skirtingi požiūriai į Pekino ir Maskvos santykius.
„Vieni mano, kad šie ryšiai – tik spektaklis ir kad šalys pernelyg skirtingos.
Kiti įsitikinę, kad Kinija ir Rusija jau yra sąjungininkės bei kartu kovoja prieš JAV. Tokie požiūriai nespėjo su laiku ir vis dar gyvena Šaltojo karo laikais“, – rašoma redakcijos skiltyje.
Vis dėlto ir rusai, ir kinai nori parodyti JAV, kad nesutarimai su Vašingtonu dėl prekybos ir sankcijų kaip tik ir stiprina dvišalį bendradarbiavimą.
Peteris Appsas: „Abi šalys Pentagonui siunčia aiškią žinią: jei karas pasiektų Rytų Europą ar Pietų Kinijos jūrą, Jungtinės Valstijos rizikuotų patirti rimtų nuostolių, jei bandytų įsikišti.“
„Rusija signalizuoja JAV, kad užsitęsusi įtampa stumia Kremlių į kito geopolitinio varžovo orbitą. Abipusis pasitikėjimas tarp Rusijos ir Kinijos auga“, – mano Maskvos Carnegie centro ekspertas Aleksandras Gabujevas.
Apie savotišką solidarumą kalba ir A.Muravjovas: „Rusija nori parodyti, kad partnerystė gynybos srityje su Kinija auga. Abi šalys nori mesti iššūkį JAV dominavimui.
Strateginio intymumo būta dar dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, bet dabar, JAV valdant Donaldui Trumpui, santykių šiltėjimas įgavo pagreitį.“
„Abi šalys Pentagonui siunčia aiškią žinią: jei karas pasiektų Rytų Europą ar Pietų Kinijos jūrą, Jungtinės Valstijos rizikuotų patirti rimtų nuostolių, jei bandytų įsikišti“, – taip pat rašo „Reuters“ apžvalgininkas Peteris Appsas.
Ruošiasi skirtingo pobūdžio karams
Kita vertus, Rusija ir Kinija, kurios sovietmečiu apie bendradarbiavimą svajojo tik trumpai, o 1969 metais kovojo trumpame ir beveik 90 karių gyvybę nusinešusiame pasienio konflikte, bendrose pratybose dalyvauja ir dėl paprastesnių priežasčių.
Anot M.Kofmano, Rusija, pakviesdama kinus į „Vostok 2018“, pasistengė nuraminti Pekiną – suprask, manevrai tikrai nėra nukreipti prieš Kiniją.
„Rusija tiesiog turėjo įtraukti kinus į mokymus, kad neatrodytų, jog rengia pratybas, kurių tikslas – pasirengti karui su Kinija. Kinai tiesiog negalėjo nebūti pakviesti į pratybas“, – svarstė analitikas.
„Maskva nenori, kad Pekinas nuogąstautų dėl Rusijos karinių pratybų Tolimuosiuose Rytuose. Kinija ir Rusija turi viena kitą remti – abi šalys anksčiau pjaudavosi, bet dabar nenori atsidurti padėtyje, kai joms reikėtų viena kitą laikyti grėsme“, – pridūrė A.Muravjovas.
Be to, Kinijos pajėgoms pratybos tiesiog bus naudingos patirties sukaupimo prasme.
Anot A.Muravjovo, „kinų kariuomenė gausiai remiama, turi didžiulį biudžetą, bet neturi mūšių patirties. Iš esmės nuo Vietnamo karo laikų nekovota“.
Michaelas Kofmanas: „Rusija tiesiog turėjo įtraukti kinus į mokymus, kad neatrodytų, jog rengia pratybas, kurių tikslas – pasirengti karui su Kinija. Kinai tiesiog negalėjo nebūti pakviesti į pratybas.“
Galiausiai „Reuters“ ekspertas P.Appsas primena, kad šios pratybos – ir vidaus politikos žaidimas.
V.Putino reitingai krinta dėl pensijų reformos, o karinių raumenų rodymas gali grąžinti jam bent dalį populiarumo. Kinijos lyderis Xi Jinpingas irgi pasirinkęs karinio nacionalizmo kelią.
„Tačiau jei iš tiesų būtų prieita prie karo, abi šalys jį įsivaizduoja kitaip, – įspėjo P.Appsas. – Rusija ateities karus mato sausumoje, kur būtų galima pasiųsti daugybę karių – kaip Gruzijoje ar Ukrainoje.
Kinija, atvirkščiai, įsivaizduoja, kad kariauti reiktų jūroje – arba dėl ginčytinų teritorijų Pietų Kinijos jūroje, arba dėl Taivano.“
