Pasisakantys ir už, ir prieš „saugią zoną“ gali susitarti bent dėl vieno dalyko – tarptautinės bendruomenės nesugebėjimas įsikišti ir sustabdyti karą Sirijoje yra viena didžiausių mūsų laikų moralinių gėdų. Tačiau mėginant dabar sustabdyti žudynes šioje šalyje, negalima jos gyventojų gyvybių statyti į dar didesnį pavojų.
L.Gould įvardina tris pagrindines priežastis, kodėl daug humanitarinių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų ir kitų ekspertų perspėja Vašingtoną ir jo sąjungininkus, kad „saugios zonos“ sukūrimas Sirijoje ne tik nepadėtų civiliams, bet jiems ir pakenktų.
1. „Saugi zona“ suburtų pažeidžiamus žmones į vieną vietą ir paverstų juos idealiu taikiniu
Kalbant apie „saugią zoną“ Sirijoje, Jungtinių Tautų pareigūnai, humanitarinių misijų darbuotojai, žmogaus teisių gynėjai ir pabėgėliai iš Sirijos dažnai mini Srebrenicą.
Per Bosnijos karą dešimtojo dešimtmečio pradžioje JT Srebrenicos miestą paskelbė viena iš šešių „saugių vietų“, kur civiliai gali pabėgti ir būti apsaugoti.
Ilgus metus JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės politikai ir JT atstovai nerimavo, kad Srebrenica visgi negali būti tinkamai apsaugota, kad galėtų būti įvardinta kaip „saugi zona“. Kai kurie argumentavo, kad neužteks karių, kurie galėtų apginti teritoriją, o JT Saugumo Tarybos ataskaitoje pažymima, kad Srebrenica gali tapti Bosnijos serbų armijos taikiniu.
Su mandatu apsaugoti civilius į miestą buvo nusiųsti Nyderlandų kariai, bet jie stovėjo nuošalyje, kai įsiveržė Serbų respublikos armija (išvakarėse Nyderlandų pajėgų vadas netgi pakėlė taurę su Bosnijos serbų generolu).
Kitą dieną Serbų respublikos armija surengė 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų ir berniukų žudynes – siaubingiausias masines žudynes Europos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Tūkstančių civilių sutelkimas į vieną vietą Bosnijos serbams palengvino užduotį.
„Saugios zonos“ esmė yra suburti daug civilių į vieną vietą. Jeigu jų saugumas iš tikrųjų gali būti užtikrintas, tuomet šios gyvybės bus apsaugotos. Tačiau žiauri Srebrenicos pamoka rodo, kad jeigu civilių saugumas negali būti garantuotas, jų sukoncentravimas vienoje vietoje paverčia gyventojus itin pažeidžiamais.
Sukūrus „saugią zoną“ Sirijoje būtų susidurta su tais pačiais iššūkiais. Nesunku įsivaizduoti, kad „Islamo valstybė“ ar kitos grupuotės mėgins patekti į pasaulio bendruomenės dėmesio centrą užpuldami „saugią zoną“ ir išžudydami tūkstančius pažeidžiamų civilių.
2. „Saugiai zonai“ reikėtų susitarimo tarp tarpusavyje kariaujančių pusių
Kaip ir Bosnijos karo metu, taip ir šiandieninėje Sirijoje „saugios zonos“ negautų pritarimo iš visų kariaujančių grupių. Mažai tikėtina, kad svarbiausios jėgos šiame kare – įskaitant Basharo al Assado režimą, Rusiją, Iraną, „Islamo valstybę“ – pripažintų „saugią zoną“, kurią įkurtų JAV ir sąjungininkai. Nieko nenustebintų, kai bent vieni jų iškart pradėtų pažeidinėti saugios teritorijos taisykles.
Kaip teigia Ariane Rummery iš JT pabėgėlių agentūros, neturint sutarimo tarp svarbiausių tarpusavyje kariaujančių grupių, būtų praktiškai neįmanoma sukurti „saugią zoną“, kur civiliai iš tiesų galėtų būti apsaugoti.
Šiemet „Human Rights Watch“ direktorius Kennethas Rothas laiške Europos Sąjungos lyderiams kritikavo ES vien dėl termino „saugi zona“ vartojimo Sirijos kontekste. Jis pažymėjo, kad pagal Ženevos konvenciją „saugi teritorija“ yra ta vieta, kurią visos konflikte dalyvaujančios pusės laiko neutralia. Toks sutarimas Sirijoje prilygtų stebuklui.
Kaip ir buvo Bosnijos karo metu, taip ir šiandieninėje Sirijoje „saugios zonos“ negautų pritarimo iš visų kariaujančių grupių.
„Saugios zonos“ ir „neskraidymo zonos“ šalininkai kaip pavyzdį dažnai pateikia neskraidymo zoną, kurią įkūrė JAV ir jos sąjungininkai šiaurės Irake 1991 m. Kaip rašo K.Gould, net ir nekreipiant dėmesio į daug nerimo keliančius humanitarinius klausimus toje zonoje, svarbu pažymėti, kad Irake šiai zonai pritarė šalies valdžia su Saddamu Husseinu priešakyje. Tai yra milžiniškas skirtumas nuo Sirijos, kurioje jos diktatoriaus B.al Assado, žudančio ir nuodijančio savo šalies žmones, pritarimas yra praktiškai neįmanomas.
Be to, lyginant su Iraku Sirijos karas yra žymiai kompleksiškesnis – jame susiduria daug globalių, regioninių ir vietos varžovų. „Saugios zonos“ sukūrimui reikėtų ne tik B.al Assado režimo, bet ir Irano, „Islamo valstybės“ ir dar dešimčių kitų Sirijoje besikaunančių grupuočių pritarimo.
Pritarimo reikėtų ir iš Rusijos valdžios, kuri remia B.al Assado režimą. Tikėtina, kad Rusija į JAV sukurtą „saugią zoną“ atsakytų suintensyvintais kariniais veiksmais – tam, kad įtvirtintų savo geopolitinę padėtį Sirijoje.
3. „Saugios zonos“ gynimas išplėstų karą ir apsunkintų politinio susitarimo galimybę
Tam, kad sukurtų „saugią zoną“ nesant diplomatiniam sutarimui, JAV turėtų žymiai padidinti savo karinį įsitraukimą į Siriją. Tai reikštų, kad Vašingtonas pradėtų tikrą karą prieš B.al Assado režimą ir jo sąjungininkus – įskaitant Rusiją ir Iraną.
„Saugios zonos“ sukūrimas reikštų, kad neribotam laikui būtų įsipareigojama panaudoti karinę jėgą tam tikroje Sirijos teritorijoje tam, jog būtų sustabdytas oro ar sausumos puolimas iš B.al Assado, Rusijos, Irano, „Islamo valstybės“ ar kitų ekstremistų grupuočių pusės. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry šiemet Senato Užsienio reikalų komitetui yra sakęs, kad „saugiai zonai“ Sirijoje reikėtų apie 30 tūkst. JAV karių.
Jeigu šiaurės Sirijoje būtų dislokuota 30 tūkst. JAV karių, o B.al Assado, Rusijos, Irano ir „Islamo valstybės“ atakos nesiliautų, tikėtina, kad Vašingtono atsakas būtų dar didesnio kiekio karių siuntimas. „Saugios zonos“ užtikrinimas tuomet būtų milžiniškas karo eskalavimas, ir JAV gali nelikti nieko kito, tik pradėti pilno masto karinę intervenciją į Siriją.
Tikriausiai didžiausias pavojus pasaulio saugumui būtų, jeigu JAV numuštų Rusijos lėktuvą Sirijos teritorijoje. Buvęs Baltųjų rūmų patarėjas Aaronas Davidas Milleris klausia: „Ar esame pasiruošę žaisti žaidimą, kas pirmas pasitrauks, su Rusija Sirijos danguje, ir ar rizikuotume, kad numušto lėktuvo pilotai patektų į IS rankas? Ką mes iš to laimėtume?“. Dar daugiau – ką laimėtų Sirijos civiliai, jeigu įtampa tarp JAV ir Rusijos taptų dar aštresnė? O ką prarastų?
Nors dabar pavyko susitarti dėl laikinų paliaubų, K.Gould rašo, kad Sirijos civilių apsaugojimas priklausys nuo visapusiško politinio susitarimo, kuris sustabdytų karą ir žudynes. Karine jėga įtvirtina „saugi zona“ visas puses dar labiau nutolintų nuo tokio politinio sprendimo.
