„Lietuvių bendruomenė Venesueloje nėra didelė, ji vis mažėja, nes tie, kas gali išvykti, išvyksta. Žmonės traukiasi pirmiausia į kaimynines Pietų Amerikos šalis, taip pat JAV. Mažai kas kraustosi į Europą, nes tai kur kas brangiau, mažai kas turi europietiškus pasus. Aš vis dar čia, bet aš labai norėčiau persikelti į Lietuvą. Vienintelė bėda – abejoju, ar rasčiau ten darbo. Aš jau ieškojau darbo Lietuvoje, nebūtinai pagal architekto specialybę – bet kokio darbo, kuris leistų pragyventi“, – 15min teigė V.Folkmanas.
Todėl, pasak jo, būtų labai gerai, jei Lietuvos Užsienio reikalų ministerija atsilieptų į Pasaulio lietuvių bendruomenės prašymą perkelti Venesueloje gyvenančius tautiečius į Lietuvą, kaip ne taip seniai buvo pagelbėta Krymo lietuviams.
Pats V.Folkmanas sako kalbėjęsis su Užsienio reikalų ministerijos darbuotojais apie tokią galimybę, tačiau išgirdęs, kad anksčiausiai perkėlimo programa galėtų būti pradėta vykdyti po metų. Deja, V.Folkmanas galvoja, kad tiek laiko laukti Venesuelos lietuviai neturi.
Jei mums pavyktų persikelti į Lietuvą, mes norime dirbti, mes nenorime būti išlaikytiniai.
„Dauguma Venesueloje gyvenančių lietuvių yra mano amžiaus – penkiasdešimtmečiai, šešiasdešimtmečiai, septyniasdešimtmečiai. Jaunimas jau išvažiavo. O ką mes galime padaryti? Kur mums pabėgti? Jei mums pavyktų persikelti į Lietuvą, mes norime dirbti, mes nenorime būti išlaikytiniai.
Deja, atrodo, kad ir Lietuvoje darbo nelabai daug yra, žmonės emigruoja ir iš Lietuvos. Kita problema ta, kad ne visi Venesuelos lietuviai turi Lietuvos pasus, ne visi moka lietuvių kalbą“, – apgailestauja V.Folkmanas, pats kalbantis ispaniškai, angliškai, kiek prasčiau lietuviškai ir vokiškai.
Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininkas V.Folkmanas turi žmoną, tris Europoje studijuojančius vaikus, namą ir automobilį, gyvena viename didesnių miestų netoli Karakaso.
Maistą pirkti tenka juodojoje rinkoje
Iki pernai šeima buvo gana pasiturinti, tačiau dabar, neslepia lietuvis, Venesueloje visi žmonės skursta. Maistas brangsta kiekvieną valandą, o jo ieškoti tenka su valdžia susijusių asmenų valdomoje juodojoje rinkoje.
„Mes negalime vietinės valiutos – bolivarų – legaliai išsikeisti į dolerius ar eurus. Tenka tai daryti juodojoje rinkoje, kuri kontroliuojama su valdžia susijusių asmenų. Juodojoje rinkoje tenka pirkti ir maistą. Viskas brangsta akimirksniu. Vaistų nėra. Jei nori ką nors nusipirkti – turi stovėti ilgiausiose eilėse. Juodojoje rinkoje prekės siaubingai brangios ir kasdien vis brangsta. Pavyzdžiui vakar pirkau kilogramą sūrio ir jis kainavo 4 dolerius. Tai brangu, nes tai tiesiog paprastas sūris. Butelis kolos – apie 1,5 dolerio. Kainos tokios, kaip Europoje, bet pagalvokite apie tai, kad minimalus uždarbis siekia apie 5 dolerius per mėnesį. Ir daug žmonių turi už tiek išgyventi“, – pasakojo Venesuelos lietuvis.
Daugelis venesueliečių dabar, pasak pašnekovo, pragyvena tik dėl to, kad turi giminių užsienyje, kurie siunčia pinigų, kad vietiniai galėtų nusipirkti bent maisto.
„Kita vertus, benzinas yra labai pigus – beveik nemokamas. Pilną baką galima prisipildyti už maždaug 1 dolerį. Taigi gaila, kad benzino negalime valgyti“, – humoro jausmo neprarado V.Folkmanas.
Gaila, kad benzino negalime valgyti.
Ne tik ekonominė, bet ir politinė situacija, anot V.Folkmano, kasdien tampa vis labiau įtempta. Prezidentas Nicolas Maduro trauktis neketina, o būtent jam visiškai pavaldžios ginkluotosios pajėgos – policija ir kariuomenė.
O didžioji dalis visuomenės, Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininko nuomone, apie 80 proc., stoja laikinuoju prezidentu praėjusią savaitę pasiskelbusio Nacionalinio Susirinkimo pirmininko, opozicijos lyderio Juano Guaido pusėn. Ir jau nebegali tylėti, todėl eina į gatves protestuoti.
V.Folkmanas sako, kad nieko nuostabaus, jog J.Guaido prezidentu teko pasiskelbti tiesiog aikštėje. Anot jo, demokratiniai rinkimai šalyje negalimi, todėl ir atsitinka taip, kad žmonės imasi lyderius rinkti Nacionaliniu Susirinkimu pavadintame mitinge.
Tačiau Lietuvių bendruomenės pirmininkas nemano, kad naujo lyderio pasiskelbimas palengvins gyvenimą Venesuelos piliečiams. Greičiau – atvirkščiai.
„Aš norėčiau, kad situacija gerėtų, tačiau realiai nujaučiu, kad ji tik blogės. Neatrodo, kad N.Maduro nori spręsti konfliktą. Jie vis sako, kad dėl visko kalta opozicija, kaltos JAV. Jie ieško kaltų, bet patys kaltės dėl šalies problemų visiškai neprisiima. Jie tikina, kad opozicija kalta, bet tai visiškas melas. Kas kontroliuoja viską čia? Vyriausybė. Tai kaip galima kaltinti opoziciją? – retoriškai klausia V.Folkmanas. – Daug kas galvoja, kad dabar situacija yra blogiausia, kad mes pasiekėme dugną. Tačiau aš esu įsitikinęs, kad tai – ne dugnas. Kad bus daug, daug blogiau. Jei Vyriausybė nesitrauks, o netikiu, kad ji trauksis, nes turi ir Rusijos, ir Kinijos paramą, net bijau pagalvoti, kas gali dėtis“.
Pilietinis karas? „Norėčiau pasakyti „ne“, tačiau, deja, gali būti“.