Karelijoje, Rusijos šiaurės vakaruose, esantis Derevjanojės kaimas yra gerai prižiūrimas. Obelys su vaisiais, tvarkingi daržai, valtys ant priekabų, paruoštos plaukioti netoliese esančiame ežere, ir žiemai sukrautos malkos.
Girdėti, kaip pušyno padangėje stuksena kėkštai, o už gofruotos geležies įnirtingai loja šunys. Tai neatrodo kaip masinių žmogžudysčių vieta, bet realybė iš tiesų kitokia, rašoma „Sky News“ reportaže.
Irina Žamoidina stovi prie apdegusių savo brolio Artiomo Tereščenkos namo liekanų. Jis ir jos 71 metų tėvas Vladimiras čia buvo nužudyti rugpjūčio 1 d. naktį, kai du vyrai, abu buvę kaliniai, vienas jų – ką tik grįžęs iš fronto, įsiveržė į vidų ir peiliu subadė tėvą ir sūnų, o paskui padegė namą.
Brolio vaikai, devynerių ir dvylikos metų, sugebėjo pabėgti pro langą ir pasikviesti pagalbą.
„Mano tėtis tikrai nenusipelnė tokios mirties, – tyliai sako I.Žamoidina. – Mes esame iš geros šeimos. Jis neturėjo taip mirti.“
Įvykdę nusikaltimą du vyrai nuėjo keliu prie kito namo, esančio už kelių šimtų metrų, ir nužudė visus keturis ten gyvenusius žmones – tris vyrus ir moterį, o paskui padegė ir jų namą. I.Žamoidina mano, kad girtavimas, į kurį buvo įmaišyta dozė narkotikų, – „zapoi“, kaip jie vadinami Rusijoje, – virto žudynėmis įprastą vasaros naktį.
Vienas iš žudikų, Maksimas Bočkarevas, vietos gyventojams buvo žinomas kaip triukšmadarys. Jis atlikinėjo bausmę už vagystes, automobilių vagystes, išprievartavimą ir seksualinę prievartą Sankt Peterburgo įkalinimo kolonijoje, kur susipažino su savo nusikaltimo partneriu Igoriu Sofonovu.
37 metų I.Sofonovui buvo likę dar treji metai už vagystes, plėšimus ir pasikėsinimą nužudyti, tačiau Rusijos gynybos ministerija jį užverbavo tiesiai iš kalėjimo ir išsiuntė į Ukrainą – šią praktiką pradėjo buvęs „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas, o Rusijos kariškiai ją entuziastingai perėmė.
„Manau, kad kiekvienas, kuris sėdėjo kalėjime, net jei jis išvyko į karą, turėtų būti išsiųstas atgal (į kalėjimą – red.), kaad baigtų atlikti bausmę už tokius sunkius nusikaltimus, – sako I.Žamoidina. – Jie neturėtų gyventi tarp mūsų, nes tokių atvejų pasitaiko“.
Ji teisi.
Atleistų nuo bausmės buvusių nusikaltėlių įvykdytų smurtinių nusikaltimų katalogas Rusijoje didėja, nes jie grįžta namo.
Birželį J.Prigožinas sakė, kad 32 000 „Wagner“ kalėjimuose užverbuotų asmenų grįžo į Rusiją, o jų duomenys buvo ištrinti.
Pietiniame Krasnodaro mieste jau teisiamas buvęs „Wagner“ užverbuotas kalinys, kuris kaltinamas dviejų žmonių nužudymu pakeliui namo iš darbo (jis tai neigia). Buvo atvejų, kai nuteisti seksualiniai nusikaltėliai įvykdė žmogžudystę, seksualinę prievartą, tvirkino vaikus.
Novyj Burece, maždaug už 500 km į rytus nuo Maskvos, buvęs „Wagner“ užverbuotas kalinys nužudė pagyvenusią moterį, vėlgi būdamas girtas. Jis nebuvo izoliuotas net po to, kai vietiniai gyventojai ne kartą reiškė nerimą valdžios institucijoms, kad jis klaidžioja gatvėmis.
Prieš trejus metus „Sky News“ nuvyko į Sibiro Kemerovo miestą aprašyti smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuris baigėsi žiauriu 23 metų Veros Pechtelevos nužudymu. Jos istorija sukrėtė šalį po to, kai buvo išplatinti jos šauksmų garso įrašai, kai kaimynai ne kartą desperatiškai skambino į policiją.
Teisme jos dėdė sėdėjo vos už kelių metrų nuo žudiko Vladislavo Kanjuso, kuris buvo nuteistas 17 metų kalėjimo. Dabar iš nuotraukų socialiniuose tinkluose jis žino, kad V.Kanjusas yra laisvas, įdarbintas Gynybos ministerijos ir kariauja kažkur Ukrainoje.
„Jis nužudė ją itin žiauriai, – sakė J.Pechtelevas. – Jis tris valandas kankino Verą, o dabar jis apmokytas kariauti. Tiesiog neįsivaizduoju, kas bus, jei jis grįš“.
Birželio mėnesį pakeistuose Rusijos teisės aktuose siūloma leisti įtariamiems ar nuteistiems nusikaltėliams kovoti, tačiau ne po to, kai nuosprendis įsiteisėja. Tačiau realybė, susijusi su Rusijos kalinių verbavimu, atrodo daug miglotesnė.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos teigimu, tai yra dalis „platesnio, intensyvaus Rusijos kariuomenės siekio padidinti savo karių skaičių, kartu stengiantis išvengti naujos privalomos mobilizacijos, kuri būtų labai nepopuliari“.
Tai politika, pagal kurią tūkstančiai užkietėjusių nusikaltėlių, patyrusių karo traumas, grįš iš kariuomenės, o psichologinė pagalba ar reabilitacija bus labai menka. Kaip ir smurto šeimoje atveju Rusijoje, valdžios institucijos nepakankamai rūpinasi tokiomis socialinėmis problemomis savo šalyje, ypač kai vyksta karas. Tačiau tai yra tai, kas griauna šalies miestų ir kaimų socialinį audinį. Tai dar vienas iš daugelio nenumatytų karo padarinių. Be cinko karstų ir vis didėjančio bepiločių lėktuvų puolimo, karas taip grįžta į Rusiją.
Igorio sesuo Aleksandra Sofonova mano, kad valstybė turėtų suteikti psichologinę pagalbą tokiems vyrams kaip jos brolis, tačiau ji įsitikinusi, kad tai nebus padaryta.
„Jis atliko savo pareigą, buvo sužeistas – jis vyras, o jie didžiuojasi tokiais dalykais. O paskui grįžo ir pasirodė esąs nereikalingas, net paso negalėjo gauti, eina klijuoti tapetų. Galbūt jam kažkas šovė į galvą“, – sako ji.
Ant prekybos centro sienos, esančios už kelių metrų nuo tos vietos, kur sėdime, yra didelėmis juodomis raidėmis užrašytas grafitis. „Putinas, karui – ne“, – rašoma jame. Klausiu Aleksandros, ką ji apie tai mano.
„Nežinau, kokia tai specialioji operacija, – sako ji. – Daug mano draugų žuvo ir grįžta cinko karstuose. Bet jie miršta dėl nieko. Dėl ko mes kariaujame?“
Irina Žamoidina, kurios brolis ir tėvas buvo nužudyti namuose, sako, kad tikėjimas Dievu padeda jai išgyventi kiekvieną skausmingą dieną.
„Aš bijau dėl visos šalies. Niekas neturi teisės žudyti kito, atimti gyvybės. Ši teisė jiems nebuvo suteikta, – sako ji. – Turime tai kaip nors sustabdyti, kad tokių žmonių nebūtų normalioje visuomenėje“.
-
„Wagner“ nutraukė samdinių verbavimą – pritrūko pinigų?
-
Žiniasklaida: Rusijos remiami separatistai okupuotoje Rytų Ukrainoje įvedė komendanto valandą ir cenzūrą
-
Generolas: JAV suteiks Ukrainai ATACMS raketas, bet Krymui jos bus nenaudingos
-
Rusijos pajėgos masiškai apšaudė Chersoną ir Mykolajivą: kilo gaisrai, vienas žmogus žuvo
