J.Prigožinas interviu metu prorusiškam tinklaraštininkui Konstantinui Dolgovui tvirtino, kad Maskvos kariai nepasirengę pasipriešinti Kyjivui ištikimoms pajėgoms, net jei jos įžengtų į Rusijos teritoriją.
Komentuodamas šios savaitės įvykius Rusijos pasienio regione Belgorode, jis buvo pasipiktinęs dėl to, kaip paprasta sukilėliams buvo įvykdyti savo sabotažo misiją.
„Ukraina yra mūsų priešas, o karo įkarštyje Rusijos savanorių korpuso grupės be jokių pastangų ir be jokio pasipriešinimo tankais ir šarvuočiais pervažiuoja (sieną) ir filmuoja savo vaizdo įrašus“, – sakė „Wagner“ vadas.
Kaip ir anksčiau jis taip pat gyrė Ukrainos kariuomenės pajėgumus bei paragino Maskvą intensyvinti karo veiksmus, jei ji nori išvengti ilgo ir brangiai kainuojančio konflikto.
„Wagner“ vadovo kritika tradicinei Rusijos karinei hierarchijai – ne naujiena. Ekspertų nuomone, tokiu būdu jis siekė laimėti kovą dėl valdžios su kariuomenės vadais, kad galėtų vadovauti V.Putino sausumos pajėgoms Rytų Ukrainoje.
Anksčiau šį mėnesį brutaliame vaizdo įraše jis kaltino Rusijos gynybos vadus dėl „dešimčių tūkstančių“ „Wagner“ pajėgų aukų, nes jie neturėjo pakankamai amunicijos.
Kaip dažnai darydavo, J.Prigožinas vėl ragino Maskvą suintensyvinti karą siekiant nugalėti Ukrainą – skatino Rusijos lyderį „paskelbti karo padėtį ir naują mobilizacijos bangą“.
Jis perspėjo, kad jei Rusijos nuostoliai ir toliau didės, „visi šie nesutarimai gali baigtis kokia revoliucija, kaip 1917 m.“.
„Pirmiausia sukils kariai, o po to – jų artimieji. Klaidinga manyti, kad jų yra šimtai – jų jau yra dešimtys tūkstančių – žuvusiųjų artimųjų“, – sakė jis.
„Ir tikriausiai jų bus šimtai tūkstančių – to neišvengsime“, – pridūrė „Wagner“ pajėgų vadas, kurio samdiniai daugelį mėnesių bandė užgrobti Bachmutą.