NATO šalys aktyviai derasi, siekdamos apibrėžti tolesnius žingsnius Ukrainai, norinčiai prisijungti prie Aljanso. Valstybės narės šiuo metu stengiasi įveikti nesutarimus dėl to, kaip greitai Kyjivas turėtų būti įtrauktas į Transatlantinę saugumo organizaciją tuo metu, kai šalyje tebevyksta karas, o priešiškumas su Rusija yra itin didelis.
Šios diskusijos tapo itin intensyvios likus kelioms savaitėms iki prezidento Joe Bideno ir kitų NATO vadovų susitikimo Vilniuje, kur jie ketina įtvirtinti planus dėl gynybos stiprinimo nuo galimos Rusijos agresijos, kuri praėjusiais metais priėmusi sprendimą įsiveržti į Ukrainą, sugriovė dešimtmečius trukusį santykinį stabilumą Europoje.
-
NATO viršūnių susitikimui Vilniuje kariuomenė pasitelks per 3 tūkst. karių
-
Premjerė Taline su Baltijos šalių premjerais aptars NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę
-
I.Šimonytė: rūpestis saugumu ir gynyba turi būti visų demokratinių šalių prioritetas
-
Prieš NATO susitikimą – informacinė ataka: tvirtina, kad Vilniumi nebepasitikima
-
Rusija teigia perėmusi NATO lėktuvus virš Baltijos jūros
Leidinio „The Washington Post“ žurnalistams pakalbinus kai kuriuos NATO šalių pareigūnus, kurių tapatybė neatskleidžiama saugumo sumetimais, paaiškėjo, kad 31 Aljanso narė sutaria, jog, nepaisant Kyjivo pasisakymų, Vilniuje vyksiančiame susitikime NATO nepateiks Ukrainai oficialaus kvietimo prisijungti prie bloko.
Tačiau Rytų Europos šalys siekia užtikrinti Ukrainai konkrečių žingsnių planą šiam tikslui įgyvendinti, įskaitant galimą įsipareigojimą sudaryti Ukrainos prisijungimo prie Aljanso darbotvarkę bei tvarkaraštį, nors JAV ir kai kurios Vakarų Europos šalys pasisako už smulkesnius ėjimus, kurie galėtų apimti biurokratinį NATO ir Ukrainos institucijos atnaujinimą arba sprendimą toliau plėsti NATO techninę paramą Ukrainos gynybos sektoriui.
„Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas nebus istorinis, – pareiškė Ukrainos misijos prie NATO vadovė ambasadorė Natalija Halibarenko, – jei nebus priimtas sprendimas dėl Ukrainos ateities Aljanse.“
Nepaisant sunkumų, susijusių su šalies, kurioje vyksta didelis karas, priėmimu, Ukraina mano, kad NATO „turėtų apibrėžti mūsų narystės kelią ir nustatyti Ukrainos judėjimo narystės NATO link algoritmą, o ne dar kartą pakartoti pareiškimą apie „atvirų durų“ politiką“, – sakė N.Halibarenko.
„To nepakanka“, – pridūrė ji.
Anot N.Halibarenko, be veiksmų plano, Ukraina siekia daugiau praktinio bendradarbiavimo: jos prioritetai yra modernios NATO suderintos oro ir priešraketinės gynybos architektūros sukūrimas, sužeistų karių medicininės reabilitacijos sistemos sukūrimas ir nacionalinės humanitarinio išminavimo sistemos sukūrimas.
Jos teigimu, Ukrainos narystė bloke atitiktų aljanso interesus.
„Be Ukrainos neįmanoma užtikrinti NATO rytinio flango tvirtumo, – sakė N.Halibarenko. – Kaip Suomija ir Švedija sustiprins NATO šiaurinį flangą, taip Ukraina užtikrins Rytų Europos ir Juodosios jūros regiono saugumą.“
NATO narių nesutarimai, kilę praėjus 15 metų po to, kai Jungtinės Valstijos Bukarešto susitikimo metu inicijavo pareiškimą, kad Aljanso durys yra atviros Ukrainai ir Sakartvelui, rodo, kad bet kokie žingsniai Ukrainos narystės vardan gali kelti pavojų šiuo įtemptu Vakarų priešpriešos su Rusija momentu.
„The Washington Post“ taip pat atkreipė dėmesį, kad tai indikuoja, jog NATO gali susidurti su ilgalaikėmis problemomis, nepaisant sanglaudos, kuri buvo būdinga Aljanso narių atsakui į karą.
Prezidentas Vladimiras Putinas jau ne kartą yra pareiškęs, kad buvusių sovietinių valstybių prisijungimas prie NATO, kuris palaipsniui vyksta nuo Šaltojo karo pabaigos, kelia grėsmę Rusijos saugumui.
Šalys, turinčios didesnių abejonių, nurodo, kad priėmus Ukrainą, kai ji kariauja su Rusija, automatiškai gali būti pradėtas taikyti NATO V straipsnis, t. y. abipusės gynybos išlyga, o tai įstumtų aljansą į didelį konfliktą su didžiausia pasaulyje branduoline galia.
Estijos gynybos ministerijos aukšto rango pareigūnas Tuuli Dunetonas sakė, kad Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimas suteikia galimybę pasiųsti Ukrainai tvirtą žinią: „Po visų patirtų kančių jų vieta yra NATO, ir jie yra labai laukiami.“
Baltijos šalių pareigūnai pasiūlė, kad Vilniuje būtų įteiktas oficialus kvietimas Ukrainai tapti nare arba pradėtas procesas, kuris nustatytų Ukrainos stojimo terminą ir konkrečias sąlygas, net jei dėl karo jis užsitęstų.
Šalys, kurios pritaria greitesniam nei įprasta procesui, teigia, kad narystė priklausys nuo Ukrainos gebėjimo atremti visavertę Rusijos invaziją, o tai iš esmės suteikia V.Putinui veto teisę – tačiau tai nėra ta žinia, kurią NATO nori pasiųsti.
Kai kurių šalių atstovų nuomone, tik narystė, o ne jos pažadas, gali atgrasyti Rusiją nuo jėgos panaudojimo.
Praėjus keliems mėnesiams po to, kai 2008 m. NATO paskelbė apie galimą Ukrainos ir Sakartvelo narystės perspektyvą, V.Putinas pasiuntė Rusijos pajėgas į Gruziją užimti teritorijos. Lėti Ukrainos žingsniai siekiant narystės NATO taip pat neatgrasė V.Putino nuo neteisėto Krymo užgrobimo 2014 m. ar nuo plataus masto invazijos praėjusiais metais.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba neseniai paskelbtame esė užsienio politikos leidiniui paragino imtis skubių veiksmų ir teigė, kad Ukraina per pastaruosius 18 mėnesių įrodė savo pasirengimą.
„Laikas Aljansui liautis teisintis ir pradėti procesą, kuris veda prie galutinio Ukrainos prisijungimo, parodant V.Putinui, kad jam jau nepavyko“, – rašė jis.
Siekia sulėtinti tempą
Tuo tarpu JAV pareigūnai pažymėjo, jog prezidento Joe Bideno administracija teikia pirmenybę tam, kad NATO šalys toliau užtikrintų Ukrainai nuolatinę paramą mūšio lauke, kai ji ruošiasi ilgai lauktam kontrpuolimui.
Jų nuomone, narystė ir galimos saugumo garantijos – tai klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami kaip galutinio karo sureguliavimo dalis.
„Šiuo metu daugiausia dėmesio turi būti skiriama praktinei paramai ir tam, kaip geriausiai palaikyti Ukrainai teikiamą saugumo pagalbą“, – praėjusį mėnesį žurnalistams Briuselyje sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
„Tai yra svarbiausias politinis tikslas“, – pridūrė jis, tvirtindamas, kad platesni politiniai santykiai tarp NATO ir Ukrainos po konflikto būtų „šiek tiek nesvarbūs, jei mes visiškai neužtikrintume, kad galėsime išlaikyti saugumo pagalbą“.
Šalys, turinčios didesnių abejonių, nurodo, kad priėmus Ukrainą, kai ji kariauja su Rusija, automatiškai gali būti pradėtas taikyti NATO V straipsnis, t. y. abipusės gynybos išlyga, o tai įstumtų aljansą į didelį konfliktą su didžiausia pasaulyje branduoline galia. Greiti žingsniai siekiant narystės taip pat gali paskatinti V.Putiną suintensyvinti savo kampaniją Ukrainoje.
Nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dažnai minėjo NATO paramą Ukrainos narystei, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų, kada ir kaip tai galėtų įvykti. Praėjusį mėnesį jis paragino Aljanso šalis sutelkti dėmesį į nuolatinę pagalbą, „nes be suverenios, nepriklausomos Ukrainos nėra prasmės diskutuoti apie narystę“.
„Tik tuo atveju, jei Ukraina nugalės kaip suvereni nepriklausoma valstybė Europoje, bus prasminga diskutuoti apie tai, kada ir kaip Ukraina gali tapti Aljanso nare“, – pareiškė NATO vadovas.
