Karas Ukrainoje kol kas Rusijai atnešė daug daugiau nuostolių negu kokių nors tvirtų laimėjimų. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas kiekvieną dieną pasidalija informacija apie naujausius Rusijos pusės praradimus. Vien kalbant apie gyvosios jėgos nuostolius, nuo invazijos pradžios Rusija mūšio lauke neteko 267,5 tūkst. kovotojų.
JAV vertinimais, kai kurie rusų daliniai buvo beveik visiškai sunaikinti. „The Washington Post“ teigimu, Rusijos kariuomenė jau sugebėjo atsigauti, nepaisant prastos kovinės dvasios ir netvarkos aukščiausiuose karinės vadovybės ešelonuose.
Išsekę daliniai buvo papildyti per „dalinę mobilizaciją“, kurios metu šimtai tūkstančių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę, o kovotojai buvo verbuojami kalėjimuose – naudojant privačios samdinių grupuotės „Wagner“ adaptuotą strategiją.
Žurnalistai pabrėžė, kad, nors Rusijos nuostoliai ir buvo dideli, pasiskirstė netolygiai. Pavyzdžiui, Rusijos Vakarų karinė apygarda, sukurta kaip pažangios šalies pajėgos kovai su NATO priešininkais, nuo karo pradžios smarkiai nukentėjo.
Tačiau Rusijos pietinė karinė apygarda, prisiėmusi pagrindinę atsakomybę už laikinai okupuotos teritorijos gynybą Zaporižios srityje, karo pradžioje buvo rezerve, todėl šiemet galėjo pasitikti Ukrainos kontrpuolimą šviežiomis galvomis ir neišeikvotais pajėgumais.
„Šiuo metu maždaug pusė Rusijos pajėgų sutelkta šiaurės rytuose, toli nuo kontrpuolimo centro. Teritorijoms pietuose ginti Rusija daugiausia dislokavo motorizuotąsias pėstininkų brigadas, taip pat sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus ir artileriją“, – rašoma straipsnyje.
Tuo tarpu analitikai pažymėjo, kad rusai dislokavo nepatyrusius mišrius dalinius, sudarytus iš paleistų kalinių, kartu su elitiniais Rusijos karinio jūrų laivyno ir specialiųjų pajėgų daliniais.
Pasak žvalgybos grupės „Black Bird“, kaip greitą pastiprinimą Rusija naudoja specialiųjų pajėgų dalinius. Dalis šių grupių kovotojų per okupuotas teritorijas lėktuvais buvo gabenami į pietus, arčiau fronto linijos. Tikėtina, kad tai galėjo įvykti Ukrainos kontrpuolimo pradžioje.
Tikėtina, kad tarp jų yra ir 22-osios atskirosios specialiųjų pajėgų brigados kovotojai, kurie, remiantis nutekintais JAV kariniais dokumentais, plataus masto karo pradžioje patyrė didelių nuostolių – net iki 95 proc.
„Būdai, kaip atkurti brigadą, kuriai apmokyti prireiktų ne vienerių metų, nežinomi“, – pridūrė straipsnio autoriai.
Negana to, Rusija grįžo prie senosios doktrinos. Anksčiau kaip pagrindinę gynybos dalį jie naudojo intensyvią kasybą. Ekspertai pažymėjo, kad Rusijos ešeloninės gynybos linijų paskirtis – sulėtinti ir išvarginti Ukrainos pajėgas kovoje antroje ar trečioje Rusijos gynybos linijoje.
„The Washington Post“ pabrėžė, jog šiuo metu Rusijos demonstruojamas požiūris reiškia „grįžimą prie tradicinio Rusijos karinio mąstymo principo: sutelkti dėmesį į pasirengimą gynybinėms operacijoms, bijant puolimo iš Vakarų“.
„Vadai žino ir supranta, kaip rengtis tokiai gynybinei pozicijai. Jie į galvas tai įsikalė nuo kadetų laikų“, – leidiniui tvirtino JAV įsikūrusios grupės „Rand Corp“ karinė analitikė Dara Massicotte.
Nors manoma, kad Rusijos kariuomenė gali organizuoti veiksmingą gynybą, analitikų nuomone, esama požymių, jog Maskvai vis dar trūksta išteklių.
Pasak privačios žvalgybos bendrovės „Janes“ karinio analitiko Jameso Rando, šiuo metu Rusija rengia būrio lygio atakas turėdama tik tris tankus ir kelias dešimtis karių. Tokia strategija, nors ir pagrįsta, gali rodyti didelį deficitą.
„Jiems labai trūksta šarvuotų transporto priemonių, kurias būtų galima dislokuoti“, – pažymėjo J.Randas.
Tvirtinama, jog dabartinė Rusijos strategija gali susidurti su nauja iššūkių banga. Nors tokie daliniai kaip 58-oji armija buvo „švieži“, kai prasidėjo kontrpuolimas, jie buvo puolami kelis mėnesius ir jiems jau trūksta jėgų, atkreipė dėmesį karo analitikė D.Massicotte.
Ji tiiki, jog Rusija bus pasirengusi „sumalti šiuos dalinius iki tokio lygio, kad jie nebebus tinkami kovai“.