„WikiLeaks“ atskleisti duomenys rodo, kad amerikiečiai galėjo klausytis Prancūzijos ekonomikos ministerijos atstovų pokalbių, taip pat gauti slaptą informaciją apie stambaus masto sandorius ir konkursų sąlygas.
„Šnipinėjimo tikslu tapo konfidenciali informacija apie Prancūzijos informacinių technologijų, elektros energetikos, dujų, naftos, atominės energetikos, transporto, biotechnologijų srityse“, – rašo Prancūzijos žiniasklaida.
„Niekada dar nematėme tokio masto ekonominio šnipinėjimo Prancūzijos istorijoje, kurį organizavo patys amerikiečių pareigūnai“, – teigė vienas žurnalistas.
Įtariama, kad JAV kompanijos galėjo pasinaudoti šia slapta informacija, siekdamos laimėti konkursus ir gauti užsakymus Prancūzijoje.
„Kovodama atvirą karą su terorizmu JAV kartu vedė ir slaptą ekonominę kovą, kurią Prancūzija visiškai pralaimėjo“, – teigė šiuos duomenis paskelbę žurnalistai, kurie pridūrė, kad šia informacija galimai buvo dalinamasi ir su kitomis valstybėmis: Didžiąja Britanija, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija.
Baltieji rūmai griežtai neigė, kad Prancūzija buvo šnipinėjama ekonominio pranašumo labui. Valstybės sekretorius Johnas Kerry taip pat paneigė kalbas, kad JAV tariasi su kitų valstybių vadovais dėl galimo bandymo susigrąžinti slaptos medžiagos nutekinimo skandale pagarsėjusį Edwardą Snowdeną.
„Jokios kalbos su prezidentu Francois Hollande'u ar kitais valstybių vadovais nevyksta“, – sakė jis.