Ambasados raudonų plytų pastate, kuriame J.Assange'as slepiasi jau daugiau kaip ketverius metus, jį apklausia Ekvadoro prokuroras, tačiau taip pat dalyvauja Švedijos prokurorė Ingrid Isgren ir vienas Švedijos policijos inspektorius.
45 metų australas prieglobsčio šioje ambasadoje Londono centre pasiprašė 2012 metų birželį, Švedijos prokurorams išdavus Europos arešto orderį suimti jį dėl įtarimų išžaginimu ir seksualiniu smurtu.
Šiuos kaltinimus prieš aktyvistą pateikė dvi moterys, susitikusios su J.Assange'u per jo 2010 metų kelionę į Švediją.
J.Assange'as kaltinimus neigia, sako, kad jie yra politiškai motyvuoti, ir tvirtina, kad lytiniai santykiai su minėtomis dviem moterimis įvyko abiejų partnerių sutikimu.
Jis atsisakė vykti į Švediją apklausai, nes baiminasi, kad iš ten gali būti deportuotas į Jungtines Valstijas dėl 500 tūkst. slaptų kariškių bylų apie karus Afganistane ir Irake paskelbimo svetainėje „WikiLeaks“.
Švedų prokurorai pernai nutraukė tyrimą dėl seksualinio smurto, nes suėjo penkerių metų senaties terminas.
- Vis dėlto jie vis dar nori apklausti J.Assange'ą dėl įtariamo išžaginimo 2010 metais. Tokiam nusikaltimui senaties terminas yra 10 metų.
Apklausa prasidėjo maždaug 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku. Tyrėjai ketina paimti DNR mėginį, jeigu jis sutiks.
Australas per savo advokatą yra sakęs, jog sveikina „progą susigrąžinti gerą vardą“ ir tikisi, kad tyrimas bus nutrauktas.
„Planuojama, kad tai truks kelias dienas“, – naujienų agentūrai AFP sakė J.Assange'o advokatas Peras Samuelssonas. Pasak jo, dar per anksti pasakyti, kokie galėtų būti susitikimo rezultatai ir kas būtų skelbiama viešai.
J.Assange'as šioje byloje apklausiamas pirmą kartą nuo pradinės apklausos, kurią švedų policija atliko tuo metu, kai buvo pareikšti įtarimai.
Australas per savo advokatą yra sakęs, jog sveikina „progą susigrąžinti gerą vardą“ ir tikisi, kad tyrimas bus nutrauktas.
Gegužės mėnesį Švedijos teismas patvirtino arešto orderį ir atmetė Jungtinių Tautų darbo grupės išvadą, kad jo izoliacija Ekvadoro ambasadoje prilygsta savavališkam įkalinimui.
Prašymas D.Trumpui suteikti „malonę“
Po lapkričio 8-ąją įvykusių JAV prezidento rinkimų J.Assange'o šalininkai organizavo peticiją, kuria ragina išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą suteikti jam malonę „išteisinant dėl bet kokių nusikaltimų“. Čia tikriausiai turimas omenyje karinių paslapčių paviešinimas.
Tinklalapyje change.org paskelbtoje peticijoje, po kuria jau yra daugiau kaip 16 500 parašų, J.Assange'as vadinamas „didvyriu“, nes atskleidė „korupciją tų, kas turėtų mus valdyti“.
Tuo tarpu J.Assange'o advokatas sakė, kad jis „ne kartą prašė“ pokalbio su policija dėl įtarimų išžaginus, nors Ekvadoro prokurorai nurodo, kad nagrinėjimas, kuris buvo numatomas spalį, Australijos prašymu buvo atidėtas.
„Julianas Assange'as visuomet norėjo papasakoti švedų policijai savąją versiją. Jis nori progos susigrąžinti gerą vardą“, – sakė P.Samuelssonas.
J.Assange'o šalininkai organizavo peticiją, kuria ragina išrinktąjį prezidentą Donaldą Trumpą suteikti jam malonę „išteisinant dėl bet kokių nusikaltimų“.
Apklausa rengiama tokiu metu, kai į „WikiLeaks“ vėl nukrypo dėmesys – dėl dešimčių tūkstančių JAV demokratų partijos ir kandidatės į prezidentus Hillary Clinton kampanijos elektroninių laiškų nutekinimo paskutinėmis savaitėmis prieš rinkimus.
J.Assange'as teisino šių elektroninių laiškų paskelbimą ir neigė ryšius su Rusija bei įtarimus, kad jo svetainė bandė paveikti JAV rinkimų rezultatus, kurie buvo palankūs respublikonui D.Trumpui.
Taip pat didėjo įtampa tarp J.Assange'o ir jį priėmusio Ekvadoro; dėl minėtų nutekinimų ambasada blokavo J.Assange'o prieigą prie interneto, priežastimi nurodydama pagarbą principui nesikišti į kitų valstybių reikalus ir jų rinkimus.
Rugsėjo mėnesį „WikiLeaks“ paskelbė medicininius įrašus, kuriuose teigiama, kad J.Assange'o psichinei sveikatai iškiltų pavojus, jeigu jis dar ilgiau turėtų likti ambasadoje.
