Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas paneigė, kad Rusijos vadovas įsakė Čečėnijos karo vadui nužudyti Ukrainos prezidentą V.Zelenskį, pavadindamas šį teiginį „visiškai absurdišku, nepagrįstu ir melagingu“. R.Kadyrovas neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Kai V.Putinui prireikė daugiau karių sparčiai griaunamose fronto linijose, karo vadas surinko tūkstančius vyrų, kartais prievarta, ir pasiuntė juos, teigia Čečėnijos gyventojai.
Dabar, po nuoseklaus Rusijos atsitraukimo, R.Kadyrovo vyrai drausmina nusivylusius rusų karius fronte ir išgaudo tariamus šnipus okupuotose Ukrainos teritorijose – kartais pasitelkdami kankinimus, teigia Ukrainos pareigūnai ir žmogaus teisių organizacijos.
Nuo invazijos pradžios V.Putinas pasikliauja karininkų, verslininkų ir nesąžiningų veikėjų gretomis, kad tiektų tai, ko Kremliui labiausiai reikia ilgalaikiam puolimui palaikyti: pinigus, mokymus ir darbo jėgą.
Vienas iš ištikimiausių prezidento karo pastangų veikėjų buvo R.Kadyrovas, kuris viešai save vadino V.Putino pėstininku.
Remiantis dokumentais ir pokalbiais su Ukrainos pareigūnais bei Kremliui artimais žmonėmis, V.Putinas dešimtmečius naudojo didžiulį Rusijos biudžetą R.Kadyrovui remti. Dabar 46 metų Čečėnijos karo vadas stengiasi įvykdyti svarbiausius Rusijos vadovo karo metu keliamus reikalavimus.
Šie santykiai – vieni svarbiausių Rusijoje – rodo, kokia rizika ir nauda kyla padedant palaikyti V.Putino sistemą.
R.Kadyrovas yra Kremliaus atstovas Čečėnijoje, neramioje Rusijos Šiaurės Kaukazo respublikoje. Beveik 20 metų Maskva jam siuntė milijardus dolerių, kuriuos jis naudojo savo gimtajam regionui valdyti kaip asmeninę valdą su savo gerai apmokyta privačia armija.
Nuolatinis vyriausybės finansavimas stiprina R Kadyrovo valdžią daugiausia musulmoniškame regione, kurio gyventojai ir analitikai sako, kad daugelis jo nekenčia.
„Putino parama ir pinigai pavertė R.Kadyrovą, taip sakant, didvyriu, bet taip pat padarė jį pažeidžiamą ir visiškai priklausomą, – sakė ilgametė Čečėnijos ekspertė Jekaterina Sokirianskaja, anksčiau dirbusi Briuselyje įsikūrusiame analitiniame centre „International Crisis Group“, kuris siekia užkirsti kelią karams. – Tai yra visko, ką jis dabar daro, pagrindas“.
Pasak buvusio Kremliaus pareigūno ir kito Kremliui artimo asmens, Čečėnijos lyderis turi retą tiesioginį ryšį su V.Putinu – prezidentas su R.Kadyrovu bendrauja asmeniškai, o ne per padėjėjus, kaip su kitais Rusijos gubernatoriais.
Už tolesnį savo vaidmenį kare, kurį jis būtinai plačiai dokumentuoja socialiniuose tinkluose, R.Kadyrovas yra sakęs, kad Čečėnija nusipelno šimtų milijardų rublių naujų investicijų.
Kremliaus atstovas spaudai D.Peskovas sakė, kad Rusijos prezidentas „vertina R.Kadyrovo vadybines savybes“, tačiau teigė, kad jų „santykiai neperžengia valstybės vadovo ir subjekto vadovo santykių ribų“.
D.Peskovas sakė, kad V.Putinas ir R.Kadyrovas reguliariai kalbasi apie karo veiksmus, pažymėdamas, kad du čečėnų batalionai yra fronto linijose.
Politikos analitikai sako, kad R.Kadyrovas bando pakenkti kitiems, su kuriais dabar varžosi dėl Kremliaus pinigų. Jis tapo pagrindiniu Rusijos gynybos ministerijos kritiku, dėl nesėkmių mūšio lauke viešai kaltinančiu bent vieną generolą, už ką vidutinis Rusijos pilietis galėtų būti nuteistas daug metų kalėti.
Karo vado kūrimas
Prieš V.Putinui ateinant į valdžią R.Kadyrovas ir Kremlius buvo priešingose pusėse. Jo tėvas Achmatas kovojo su separatistų sukilėliais prieš rusus pirmajame Čečėnijos kare 1990-aisiais, o 2000 m. perėjo į kitą pusę ir prisijungė prie Maskvos, kad perimtų valdžią.
Po to, kai 2004 m. per bombos sprogimą buvo nužudytas R.Kadyrovo tėvas, V.Putinas pasikvietė tuomet 27 metų R.Kadyrovą, vilkintį sportinį kostiumą, į Kremlių, kad parodytų savo paramą. Po kelerių metų, kai R.Kadyrovui sukako 30 metų, jis užėmė tėvo vietą Čečėnijos vadovo poste.
2017 ir 2020 m. JAV taikė sankcijas R.Kadyrovui dėl įtariamų jo karių žmogaus teisių pažeidimų namuose, kur jis susidorojo su likusiais separatistais ir prieš jį pasisakančiais asmenimis. JAV teigė, kad jo pajėgos yra susijusios su 2015 m. įvykdytu žymaus Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymu, kuris buvo nušautas vos už kelių žingsnių nuo Kremliaus. Rugsėjį JAV vėl jam taikė sankcijas už tai, kad padėjo V.Putinui įsiveržti į Ukrainą.
Kremlius kasmet į Čečėnijos iždą perveda apie 6,5 mlrd. dolerių, sakė R.Kadyrovas viešame pareiškime, kurį paskelbė „Telegram“ – žinučių programėlėje, kurioje jis gausiai dalyvauja, dažnai filmuodamasis savo paties vaizdo įrašuose, kad galėtų tiesiogiai bendrauti su visuomene. Remiantis Rusijos biudžeto duomenimis, Kremlius skiria apie 80 proc. regiono lėšų.
D.Peskovas sakė, kad kiekvienas Rusijos regionas gauna pinigų iš Maskvos ir kad Čečėnijai skiriamų subsidijų suma kasmet skiriasi.
JAV Iždo departamentas, skelbdamas apie naujausią sankcijų etapą, teigė, kad „R.Kadyrovas dėl savo artimų ryšių su Vladimiru Putinu sukaupė itin didelį turtą“, pažymėdamas, kad jam priklauso „namas Jungtiniuose Arabų Emyratuose, privatus zoologijos sodas, brangūs privatūs automobiliai ir prabangus pinigų fondas“.
Čečėnijos lyderis uoliai vykdo V.Putino antiliberalių vertybių darbotvarkę regione, sulaiko ir kankina vietinius gėjus ir transseksualus, kaip pasakoja vietos gyventojai ir žmogaus teisių aktyvistai, taip pat grasina Rusijos miestų elitui, kuris protestuoja prieš karą. R.Kadyrovas neigė, kad Čečėnijoje apskritai yra LGBT žmonių.
Kremliui palaiminus, jis sukūrė savo kariuomenę, kad atremtų priešus namuose ir prisidėtų prie V.Putino karinių pastangų užsienyje.
„Kadyrovcai“ 2008 m. kovojo Kremliaus pusėje penkių dienų kare Gruzijoje, 2014 m. buvo dislokuoti Ukrainoje, kad padėtų V.Putinui užimti Krymą, o po dvejų metų išvyko į Siriją, kad apgintų Sirijos vyriausybės užimtus kaimus.
Rusijos saugumo elitas kritikuoja R.Kadyrovą už tai, kad jis žaidžia pagal savo taisykles, bet supranta, kad yra bejėgiai jam pasipriešinti, sakė analitikai, įskaitant Londone įsikūrusios konsultacijų bendrovės „Mayak Intelligence“ vyriausiąjį direktorių Marką Galleotti, kuris daug rašė apie Čečėniją ir jos lyderį.
Pasak Ukrainos žvalgybos pareigūnų, likus trims savaitėms iki vasario 24 d. invazijos į Ukrainą, V.Putinas pasikvietė jį į Maskvą pasitarti dėl strategijos. Pasak jų, jis pavedė čečėnui užimti Kyjivą ir nužudyti Ukrainos prezidentą.
Praėjus kelioms dienoms R.Kadyrovas atrodė pasitikintis savimi. „Pone Zelenski, atėjo valanda, kai baigsis klounada“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale vasario 14 d., kai jo kariai treniravosi misijai kaimyninėje Baltarusijoje.
Įtariama, kad prezidento nužudymas – aukšto rango ir trokštama užduotis – buvo „savotiška premija, kurią jie paskyrė R.Kadyrovui“, sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas.
Eiti į karą
R.Kadyrovo kariai į Ukrainą įžengė vasario 25 d., kitą dieną po invazijos, trimis sunkiai ginkluotų transporterių kolonomis. Vaizdo įraše, kurį perėmė Ukrainos žvalgyba ir kurį peržiūrėjo žurnalas, R.Kadyrovui ištikimas aukščiausio rango pareigūnas perdavė misijos pradžią savo viršininkui.
„Laikas – lygiai 00:00 val. Mes pradedame judėti, – sakė jis R.Kadyrovui. Daugiau kaip 1 500 žmonių, geriausi specialieji daliniai, geriausi kovotojai", – pridūrė pareigūnas.
