„WSJ“: Kinijos pasiuntinys ragina Europos šalis pripažinti Ukrainos teritorijas rusiškomis

Gegužės mėnesį Kyjive, Varšuvoje, Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje lankęsis diplomatas, buvęs Kinijos ambasadorius Rusijoje Li Hui paragino Europos vyriausybes žiūrėti į Kiniją kaip į ekonominę alternatyvą Vašingtonui ir sakė, kad jos turi veikti greitai, kad užbaigtų Rusijos ir Ukrainos konfliktą, kol jis neišplito.

Pagal savo darbotvarkę Li Hui penktadienį turėjo atvykti į Maskvą.

Vakarų pareigūnai tikino, kad dar per anksti atmesti Pekino pastangas užtikrinti taiką, tačiau, kaip ir anksčiau, suabejojo Kinijos gebėjimu veikti kaip sąžiningam tarpininkui bet kokiose derybose, o ypač šiose – atsižvelgiant į tai, kaip glaudžiai ji susijusi su Maskva.

„The Wall Street Journal“ teigimu, Vakarų pareigūnai pabrėžė nemanantys, kad taika įmanoma, kol iš Ukrainos nebus išvestos Rusijos pajėgos.

„Paaiškinome, kad tarptautinė bendruomenė nėra suinteresuota įšaldyti konflikto, kol nebus išvesta Rusijos kariuomenė“, – tvirtino su Li Hui kalbėjęs diplomatas.

Anot jo, buvusiam Kinijos ambasadoriui buvo pasakyta, kad „neįmanoma atskirti Europos ir Amerikos“ ir kad Europa nenustos remti Ukrainos.

„Jie tikriausiai tikrina Vakarų vienybę ir bando perimti iniciatyvą“, – leidiniui teigė kitas diplomatas.

Pasak kito WSJ šaltinio, Kinija labiausiai suinteresuota, kad Rusija nepralaimėtų karo ir kad Maskva susilaikytų nuo branduolinio ginklo panaudojimo.

Vasario mėn. paskelbtame Kinijos 12 punktų taikos pasiūlyme raginama nutraukti ugnį ir vesti taikos derybas, tačiau jame pateikiama nedaug detalių.

Pirmasis deklaracijos punktas yra „pagarba visų šalių suverenitetui“, tačiau jame Rusija neraginama pasitraukti iš Ukrainos.

Kovo mėnesį Kinijos vadovas Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje ir susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pasikalbėti apie draugystę ir „panašius tikslus“.

Europa iš esmės sutinka su Vašingtonu, kad taika Ukrainoje neįmanoma be Rusijos kariuomenės išvedimo, o jos vyriausybės yra susirūpinusios dėl Xi Jinpingo ryšių su V.Putinu.

Leidinyje nurodoma, kad Europos diplomatai per susitikimus su Li Hui stengėsi perduoti tris pagrindines žinutes: Kinija turėtų toliau spausti Rusiją nenaudoti branduolinių ginklų, neteikti Rusijai karinės pagalbos ir pasmerkti Maskvos agresiją. Jie taip pat paprašė Li Hui paremti tarptautines pastangas apsaugoti Rusijos užgrobtą Zaporižios atominę elektrinę.

„Karas Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o šimtai tūkstančių buvo priversti palikti savo namus, tapo pagrindiniu demokratinių Vakarų ir Rusijos bei Kinijos, dviejų galingiausių autoritarinių pasaulio valstybių, priešpriešos frontu“, – rašo „The Wall Street Journal“.

Li Hui – Pekino specialusis atstovas Eurazijos reikalams ir buvęs Kinijos ambasadorius Rusijoje, lankėsi Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Belgijoje, kur įsikūrusios Europos Sąjungos ir NATO institucijos.

Kelių šių šalių diplomatai sakė, kad jie glaudžiai derino savo veiksmus, siekdami užtikrinti, kad Li Hui sulauktų tos pačios žinios iš visų Europos sąjungininkų.