Xi Jinpingas asmeniškai perspėjo V.Putiną dėl branduolinės atakos Ukrainoje

Pareigūnų teigimu, ši žinia buvo perduota per Kinijos prezidento valstybinį vizitą į Maskvą kovo mėnesį.

Pasak „Financial Times“, nuo to laiko Kinijos pareigūnai noriai prisiėmė nuopelnus už tai, kad įtikino Rusijos prezidentą atsisakyti savo užslėptų tikslų panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą.

Vyresnysis Kinijos vyriausybės patarėjas atskleidė, jog svarbiausia Kinijos kampanijos, kuria siekiama atkurti sugandintus ryšius su Europa, dalis buvo sulaikyti V.Putiną nuo tokio ginklo panaudojimo.

Kinija savo viešuose pareiškimuose ne kartą pasisakė prieš branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje. Tačiau daugelis Kyjivo rėmėjų abejojo Pekino įsipareigojimu tokiam atgrasymui, turint omenyje Xi Jinpingo deklaruotą partnerystę su V.Putinu „be ribų“ ir „taikos planą“, kuris stipriai sutampa su Rusijos kalbomis bei iškelia Rusijos Federacijos interesus aukščiau už Ukrainos.

Jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje, „Kinijai tai būtų tik minusas“, pažymėjo vienas iš pareigūnų. Tačiau minusas būtų ir Rusijai.

Tačiau Xi Jinpingo išreikštas perspėjimas suteikė vilties, kad Kinija laikosi viešosios savo retorikos ir už uždarų durų galimai grasina pasekmėmis jų santykiams.

Kovo mėnesį Xi Jinpingui grįžus į Pekiną, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Kinijos lyderio vizitas „mažina branduolinio karo riziką, ir jie [kinai] tai labai, labai aiškiai pasakė“.

Vienas buvęs Kinijos vyriausybės pareigūnas „Financial Times“ patvirtino, kad Xi Jinpingas asmeniškai perspėjo V.Putiną nenaudoti branduolinių ginklų, pažymėdamas, kad Kinijos pozicija prieš jų naudojimą buvo įtraukta į jos dokumentą dėl taikos Ukrainoje.

Jei Rusija panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje, „Kinijai tai būtų tik minusas“, pažymėjo vienas iš pareigūnų. Tačiau minusas būtų ir Rusijai.

Šiuo metu ji yra itin priklausoma nuo Kinijos paramos, kuri padėjo Maskvai įveikti ekonomines sankcijas, eliminavusias Rusiją iš svarbiausių pasaulio rinkų ir tiekimo grandinių.

Praėjusiais metais Kinijos dvišalė prekyba su Rusija pasiekė rekordinę 190 mlrd. dolerių sumą, nes Pekinas padidino Rusijos energijos pirkimo apimtis ir sudarė sąlygas jai importuoti itin svarbias technologijas, įskaitant mikroschemas.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Kinija susilaikė nuo kritikos Rusijai dėl invazijos ir apkaltino Vakarus, kad jie kursto konfliktą tiekdami ginklus Ukrainai. Pekinas taip pat užslėptai užsiminė apie „žalingus JAV hegemonijos, dominavimo ir bauginimo veiksmus“, kuriuos jos vykdo taikydamos sankcijas.

Tačiau, pasak vyresniojo Kinijos vyriausybės patarėjo, karas grasina sužlugdyti Kinijos pastangas įvaryti pleištą tarp Europos ir JAV.

Rusijos branduolinis smūgis Ukrainai ar vienai iš jos sąjungininkių Europoje sukeltų pavojų, kad žemynas gali atsigręžti prieš Kiniją, „Financial Times“ pažymėjo vienas iš Kinijos vyriausybės patarėjų, o nuolatinis Pekino spaudimas užkirsti kelią tokiam veiksmui galėtų padėti pagerinti santykius su žemynu.

Pekino Renmino universiteto tarptautinių santykių profesorius Shi Yinhongas sakė, kad „Rusija niekada neturėjo ir neturės Kinijos pritarimo naudoti branduolinius ginklus“. Jis pridūrė, kad jei Rusija panaudos branduolinius ginklus prieš Ukrainą, „Kinija dar labiau atsiribos nuo Rusijos“.

Xi Jinpingo perspėjimas rodo, kad Kinija tebėra susirūpinusi dėl karo, nors V.Putinas praėjusį spalį patikino, kad taktinis branduolinis smūgis neturėtų jokios „politinės ar karinės prasmės“.

Branduoliniai ginklai yra galutinis Putino draudimas nuo katastrofiško pralaimėjimo kare.

Tas pareiškimas pasirodė Vakaruose sustiprėjus nuogąstavimams, kad Rusija, atsakydama į žeminančias nesėkmes Ukrainoje, gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus, kurie yra mažesnio galingumo kovinės galvutės.

Praėjusį mėnesį prasidėjus Ukrainos kontrpuolimui, V.Putinas vėl užsiminė apie branduolinius ginklus, sakydamas, kad Rusija į Baltarusiją pristatė taktinių kovinių galvučių. Tačiau Rusijos lyderis greitai pridūrė, kad „nebuvo reikalo“ to daryti, nes jo pajėgos sustabdė Ukrainos puolimą.

Tačiau šis pareiškimas atskleidė, kad net Kinija gali būti nepajėgi visiškai atgrasyti V.Putino, atkreipė dėmesį Carnegie Rusijos Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.

„Branduoliniai ginklai yra galutinis Putino draudimas nuo katastrofiško pralaimėjimo kare“, – pridūrė jis.

Kyjivas: Kinijos pozicija yra svarbi

Ukrainos prezidento kanceliarijos administracijos vadovas Andrijus Jermakas trečiadienį pareiškė, kad Kinijos pozicija galimos Rusijos branduolinės grėsmės akivaizdoje yra „svarbi“.

A.Jermakas pasidalino anksčiau publikuota leidinio „Financial Times“ straipsnio ištrauka apie Kinijos vadovo Xi Jinpingo, kaip pranešama, perspėjimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl branduolinės atakos Ukrainoje.

„Tai svarbi Kinijos pozicija dėl beprotiško Rusijos teroristo keliamos branduolinės grėsmės“, – rašė jis susirašinėjimo platformoje „Telegram“.

Kremlius informaciją paneigė

Kremlius atmetė leidinio „Financial Times“ paskelbtą straipsnį.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „šio svarbaus vizito rezultatas – suteikta daug informacijos, o derybų esmė aiškiai išdėstyta pasirašytuose dokumentuose“.

„Visa kita yra išgalvota“, – pridūrė jis.

Glaudūs abiejų lyderių santykiai atsidūrė dėmesio centre po 2022 m. vasario mėn. Rusijos įvykdytos invazijos į Ukrainą.