Xi Jinpingas J.Bidenui: konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“

JAV prezidentas siekė įtikinti Pekiną pasekti Vakarų šalių pavyzdžiu ir pasmerkti Rusijos invaziją Ukrainoje.

Beveik dvi valandas trukęs pokalbis telefonu baigėsi 10 val. 53 min. Vašingtono (16 val. 53 min. Lietuvos) laiku, pranešė Baltieji rūmai.

„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“

Per dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį – jau ketvirtą nuo J.Bideno darbo pradžios praėjusiais metais – daugiausia dėmesio veikiausiai skirta Rusijos invazijai į Ukrainą.

Lieka neaišku, ar Xi Jinpingas tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino puolimą prieš Ukrainą, taip pat ar kinų prezidentas išreiškė norą padėti JAV vadovaujamai spaudimo kampanijai, nukreiptai prieš Kremlių.

Kinija turėtų „suprasti, kad jos ateitis yra su Jungtinėmis Valstijomis, Europa, kitomis išsivysčiusiomis ir besivystančiomis pasaulio šalimis. Jos ateitis nėra stovėti šalia Vladimiro Putino“, anksčiau penktadienį televizijai CNN sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.

J.Bidenas subūrė ryžtingą Vakarų aljansą prieš Rusiją, vadovavo sankcijų Maskvai įvedimui ir kartu teikė karinę paramą Ukrainos pasipriešinimui.

Tačiau Kinija atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją ir kritikavo sankcijas kaip neveiksmingas, taip padidindama nuogąstavimus, kad ji gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą.

Jei taip nutiktų, Pekinas galėtų padėti V.Putinui apeiti sankcijas ir tęsti karą, o Vakarams tektų priimti skausmingą sprendimą – kaip atsakyti antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai. Tokiu atveju tikriausiai kiltų sumaištis tarptautinėse rinkose.

Baltieji rūmai neatskleidė, ar J.Bidenas per pokalbį grasins Kinijai ekonominėmis sankcijomis, tačiau tam tikras atsakas buvo svarstomas.

Ketvirtadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad J.Bidenas leis aiškiai suprasti Xi Jinpingui, „jog Kinija bus atsakinga už bet kokius savo veiksmus Rusijos agresijai paremti, ir mes nedelsime primesti kainą“.

A.Blinkenas paragino Kiniją panaudoti savo „svertus“ prieš Maskvą.

„Prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“

Xi Jinpingas sakė, kad „tarptautinė padėtis labai pasikeitė“ nuo vėliausio jo ir J.Bideno pokalbio lapkritį, praneša CCTV.

„Taikaus vystymosi eros tema susiduria su rimtais iššūkiais, o pasaulis nėra nei labai taikus, nei saugus“, – sakė Kinijos prezidentas ir pridūrė, kad karas Ukrainoje „nėra tai, ką mes norime matyti“.

Pasak jo, Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę ir dėti pastangas dėl taikos ir ramybės pasaulyje“.

Xi Jinpingas per pirmąjį pokalbį su JAV prezidentu po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasakė, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai turėtų „judėti į priekį teisingu keliu“, pranešė CCTV.

Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J.Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki anksčiau sakė, kad J.Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V.Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.

„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J.Psaki.

JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J.Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J.Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.

Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.

V.Putinui pasiuntus pajėgas į Ukrainą Xi Jinpingo vyriausybė stengėsi atsiriboti nuo Rusijos puolimo, bet Maskvos atvirai nekritikavo. Kai kada Pekino veiksmai atrodydavo provokuojami, Kinija kartojo nepagrįstus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainoje veikė JAV remiamos cheminių ir biologinių ginklų laboratorijos.

Anksčiau šią savaitę JAV informavo sąjungininkus Azijoje ir Europoje, jog amerikiečių žvalgyba išsiaiškino, kad Kinija užsiminė Rusijai ketinanti suteikti tiek karinę pagalbą kampanijai Ukrainoje, tiek finansinę paramą, turinčią sušvelninti griežtų Vakarų sankcijų Maskvai smūgį.

„Prieštaringi“ Kinijos prioritetai

Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas ir aukšto rango Kinijos užsienio politikos patarėjas Yang Jiechianksčiau šią savaitę susitiko Romoje ir per septynias valandas trukusias diskusijas aptarė Rusijos invaziją bei kitus reikalus.

Prieš derybas Romoje J.Sullivanas sakė, kad netoleruos Kinijos arba kurios nors kitos šalies mėginimų padėti Rusijai išvengti skaudžių ekonominių sankcijų, įvestų JAV ir kitų sąjungininkių po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos.

J.Sullivanas taip pat sakė, kad Kinijos administracija iš anksto žinojo, jog V. Putinas „kažką planuoja“, bet Pekino vyriausybė „galbūt ne visiškai suprato“ V.Putino užmojus.

Xi Jinpingas ir V.Putinas buvo susitikę vasario pradžioje, likus kelioms savaitėms iki invazijos pradžios, kai Rusijos lyderis nuvyko į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Per V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė 5 000 žodžių pranešimą, kuriuo skelbė savo šalių nevaržomą draugystę.

Nuo to laiko Pekinas išsiskiria savo atsisakymu prisidėti prie tarptautinio pasipiktinimo dėl invazijos, taip pat savo parama Rusijos pozicijai, kad dėl įtampos Europoje kaltos Jungtinės Valstijos ir NATO. Kinų pareigūnai net atsisako invaziją vadinti „karu“, vėlgi pritardami Kremliaus naratyvui.

Tačiau Kinijos pozicija lieka šiek tiek dviprasmiška, kadangi šalis deklaruoja paramą ir Ukrainos suverenitetui.

Pekino vadovybė galbūt būtų linkusi palaikyti Rusiją, bet taip pat suvokia, kad Kremliaus kampanija įstrigo, daug mažesnes pajėgas turinčiai Ukrainai įnirtingai priešinantis, sakė vienas Vakarų pareigūnas, susipažinęs su naujausiais žvalgybos vertinimais.

Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Pekinas svarsto galimą „smūgį reputacijai“, kurį galėtų patirti, jeigu atvirai palaikytų Rusijos invaziją. Taigi, Kinijos atsakymas į Rusijos pateiktą pagalbos prašymą yra „formuluojamas“, pridūrė šaltinis.

Nors JAV ir Kinijos santykiai išlieka įtempti, J.Bidenas ir Xi Jinpingas stengėsi palaikyti tarpusavio ryšius. Jiedu susipažino per keliones JAV ir Kinijoje, kai abu ėjo viceprezidentų pareigas, ir sako, kad šis bendravimas paliko ilgalaikį įspūdį.

Analitinio centro „Brookings Institution“ bendradarbis Ryanas Hassas, buvęs JAV eksprezidento Baracko Obamos patarėjas Kinijos klausimais, mano, kad Pekinas turi apspręsti, kurie prioritetai jam svarbūs.

Nepaisant draugiškų santykių su Maskva, Kinija, didžiausia pasaulyje eksportuotoja, yra glaudžiai susijusi su JAV ir kitomis Vakarų ekonomikomis. Ji taip pat nori pasaulio lyderės vaidmens.

„Kinijos ir Rusijos interesai nesutampa. Putinas yra tarptautinės sistemos padegėjas, o prezidentas Xi Jinpingas laiko save tarptautinės sistemos pertvarkymo ir tobulinimo architektu“, – pažymėjo R.Hassas.

„Prezidentas Xi Jinpingas bando suderinti prieštaringus prioritetus. Jis iš tiesų labai vertina Kinijos partnerystę su Rusija, tačiau kartu nenori pakenkti Kinijos santykiams su Vakarais“, – pridūrė ekspertas.