Kinijos prezidento Xi Jinpingo sprendimas pasveikinti A.Lukašenką su pergale prezidento rinkimuose buvo geriausia dovana, kokios galėjo tikėtis paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos vadovas.
Pasak T.Umarovo, antros didžiausios pasaulio ekonomikos parama buvo itin laukiama, kai dėl porinkiminės krizės A.Lukašenka darėsi vis labiau priklausomas nuo Rusijos.
Idealiu atveju A.Lukašenka norėtų ne tik balansuoti tarp Rytų ir Vakarų, bet ir išnaudoti nesutarimus tarp Maskvos ir Pekino. Tačiau tokių nesutarimų – nedaug, o Kinija, stengdamasi išplėsti įtaką Rytų Europoje, įskaitant Baltarusiją, veikia taip, kad būtų išvengta konfrontacijos su Rusija.
Pasak autoriaus, pagrindinis akstinas Minskui siekti glaudesnių santykių su Kinija buvo 2000-ųjų pradžioje vykę naftos karai su Kremliumi ir Europos Sąjungos (ES) sankcijos.
2005 metais A.Lukašenka lankėsi Kinijoje, iš kurios grįžo su daugybe pažadų. Prekyba tarp šalių ėmė augti – nuo 180 mln. dolerių 2000 metais iki 2 mlrd. dolerių 2008 metais. Išaugo ir tiesioginės Kinijos investicijos Baltarusijoje: dešimtmečio pabaigoje jos sudarė 24 mln. dolerių.
Tačiau Baltarusija – toli nuo Kinijos ir neturi reikšmingų gamtinių išteklių resursų, o tai rimtai riboja šalių bendradarbiavimą, rašo T.Umarovas carnegie.ru.
2010-aisiais Kinijos interesus Rytų Europoje atgaivino pasaulinė finansų krizė. Vakaruose kritus kiniškos produkcijos paklausai, Pekinas buvo priverstas ieškoti naujų rinkų. Galiausiai šios paieškos nuvedė į „Diržo ir kelio iniciatyvą“ (Belt and Road Initiative, BRI) ir sutapo su didžiule ekonomine krize Baltarusijoje.
Pasak autoriaus, nors nuo tada Kinijos vaidmuo Baltarusijos ekonomikoje pamažu augo, Pekinas negali ir nenori rimtai varžytis su Maskva. Kinija – trečia didžiausia Baltarusijos prekybos partnerė, tačiau 2020-ųjų sausio-birželio mėnesiais prekyba su šia šalimi sudarė 7 proc., o su Rusija – 48,5 proc.
T.Umarovas pastebi, kad Kinijos ekonominiai interesai Baltarusijoje nesikerta su Rusijos. Pastarosios valstybinės kompanijos siekia dalyvauti privatizuojant didžiąsias baltarusių valstybines pramonės įmones, o Kiniją domina mažos gamyklos.
„Nėra jokių priežasčių, kodėl Rusija ir Kinija turėtų rimtai nesutarti ar varžytis Baltarusijoje. Maskva visiškai supranta, kokį žaidimą Lukašenka žaidžia su Pekinu, jo pastangose nemato didelės grėsmės sau ir nebando kaišioti pagalių į ratus.
Rusijos lyderiai mato Kinijos pozicijos stiprinimą Rytų Europoje, įskaitant Baltarusiją, per savo konfrontacijos su Vakarais prizmę. Kinija plečia buvimą regiono šalyse su alternatyva ES. Tuo pat metu Maskva su Pekinu vienas kitą supranta ir net kartais koordinuoja veiksmus“, – rašo autorius.
Jis pastebi, kad Kinijos projektai Baltarusijoje nepateisino lūkesčių, net ir sėkmingieji turi trūkumų.
Kad ir kaip A.Lukašenka bando parodyti besirūpinantis Baltarusijos santykiais su Kinija ir Xi Jinpingu, šalis rimtai neatliepia Kinijos verslo interesų, Kinijos visuomenė nesidomi Baltarusija ir jos įvykiais, mano autorius.
Kai po rinkimų prasidėjo protestai, Kinijos žiniasklaida juos nušvietė sausai, vengdama jautrios demonstracijų temos. Protestams plečiantis kinų žiniasklaida jiems pradėjo skirti vis daugiau dėmesio, tačiau citavo tik oficialius A.Lukašenkos pareiškimus, Vladimiro Putino ir Sergejaus Lavrovo komentarus, tai, ką rašo Rusijos žiniasklaida. Kinijos pareigūnų pareiškimai taip pat buvo atsargūs, rašo T.Umarovas.
Pasak autoriaus, Pekinas nemato jokios prasmės Baltarusijos politinėje krizėje, atsižvelgiant į neužtikrintumą, atvirai remti vieną ar kitą pusę. Kinija tiesiog vengia garsių pareiškimų ir palieka veiksmų laisvę Rusijai, turinčiai daugiau įtakos instrumentų ir daugiau ką prarasti.
T.Umarovas rašo, kad Pekinui dirbti su A.Lukašenka lengva, tačiau jį nuvertus Kinija ieškos bendros kalbos su jo įpėdiniu.
Baltarusijoje jau beveik mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis lyderis A.Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.
Didžiausios protesto akcijos įvyko rugpjūčio 16 ir 23 dienomis, kai į gatves išėjo daugiau nei 100 tūkst. žmonių, skelbia žiniasklaida.
Per pirmąsias protestų dienas buvo sulaikyta maždaug 7 tūkst. žmonių, buvo žuvusiųjų, tačiau tikslus skaičius nežinomas.
