Maskvos teismas ketvirtadienį paskelbė, kad Teisingumo ministerija paprašė „išformuoti“ Žydų agentūros padalinį dėl nenurodytų teisinių pažeidimų, ir paskyrė posėdį liepos 28 dieną.
Kai kurie ekspertai tai interpretavo kaip Kremliaus įspėjimą Y.Lapidui, užėmusiam griežtesnę retorinę poziciją dėl karo Ukrainoje nei ankstesnis, liepos 1 dieną pasitraukęs Izraelio premjeras Naftali Bennettas.
Y.Lapidas sekmadienį aukšto rango pareigūnams sakė, kad „Žydų agentūros biurų uždarymas būtų rimtas įvykis ir paveiktų santykius“, sakoma vyriausybės pareiškime.
Premjeras taip pat nurodė „teisinei delegacijai pasirengti išvykti į Maskvą, kai tik bus gautas rusų pritarimas deryboms, ir dėti visas pastangas teisiniam dialogui išsemti“ greta diplomatinių pastangų.
1929 metais įsteigta Žydų agentūra atliko svarbų vaidmenį 1948-aisiais įkuriant Izraelio valstybę.
Ji pradėjo veikti Rusijoje 1989-aisiais, dveji metai iki Sovietų Sąjungos žlugimo, po kurio šimtai tūkstančių žydų iš visos SSRS išvyko į Izraelį.
Daugiau nei milijonas dabartinių Izraelio piliečių yra kilę iš Sovietų Sąjungos.
Žydų agentūros likvidavimas nesutrukdytų žydams, norintiems emigruoti į Izraelį – tai galėtų padaryti tik visiškas Rusijos sienų uždarymas – bet galėtų sulėtinti emigracijos procesą.
Netrukus po vasario 24-osios, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, Y.Lapidas, kuris tuo metu buvo užsienio reikalų ministras, apkaltino Rusiją pažeidžiant „pasaulio tvarką“, o N.Bennettas akcentavo Izraelio stiprius ryšius su abiem šalimis, vengė tiesiogiai kritikuoti invaziją ir vėliau bandė tarpininkauti tarp Kyjivo ir Maskvos.
Tapęs premjeru Y.Lapidas vėl kritikavo Rusiją, bet vis tiek bando laikytis atsargios pozicijos, norėdamas išsaugoti ryšius ir su Ukraina, ir su Rusija. Santykiai su Maskva laikomi labai svarbiais Izraeliui siekiant neprarasti galimybių rengti aviacijos smūgius Sirijoje.