Yla išlindo iš maišo: nutekinti dokumentai atskleidė tikruosius Kinijos ketinimus

Pasak „The Washington Post“, vasario 23 d. parengtoje slaptoje žvalgybos suvestinėje teigiama, kad Pekinas pritarė laipsniškam ginklų tiekimui Maskvai, kuriuos planavo užmaskuoti kaip civilinius daiktus.

Teigiama, jog žvalgybinę informaciją surinko JAV agentai, kuriems buvo pavesta klausytis Rusijos slaptųjų tarnybų pokalbių. Rusai tvirtino, kad Kinijos centrinė karinė komisija norėjo, jog tokios siuntos liktų paslaptyje, priduriama straipsnyje.

„Nematėme įrodymų, kad Kinija perdavė ginklų ar suteikė Rusijai letalinę pagalbą. Tačiau mes vis dar esame susirūpinę ir toliau atidžiai stebime“, – leidiniui „The Washington Post“ sakė aukšto rango administracijos pareigūnas, pageidavęs išsaugoti anonimiškumą.

Atskiroje žvalgybos byloje, esančioje tarp kitų nutekintų dokumentų, rašoma, kad Pekinas „esminį“ Ukrainos smūgį Rusijos teritorijai JAV ar NATO suteiktais ginklais laikytų konflikto eskalavimu, dėl kurio Kinija turėtų išsiųsti ginklų Rusijai.

Nutekinta informacija apie Kinijos ketinimą siųsti ginklus Rusijai atrodo autentiška, nes netrukus po nurodytos žvalgybos ataskaitų datos, vasario mėnesį, JAV vyriausybės pareigūnai viešai pasidalino tokiais įtarimais.

Pekinas griežtai paneigė šį kaltinimą ir nėra jokių įrodymų, kad ginklai iš tikrųjų buvo išsiųsti.

Penktadienį Kinijos užsienio reikalų ministras Qin Gangas pareiškė, kad jo šalis neteiks ginklų nė vienai iš konflikto pusių, taip pat apribos dvejopo naudojimo technologijų eksportą.

„AP“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Anksčiau JAV įsikūrusio analitinių tyrimų centro RAND vyresnysis tarptautinės gynybos tyrėjas dr. Timothy R.Heat'as portalui 15min teigė, kad iš Kinijos galima tikėtis tik atsargaus elgesio, nes ji negali rizikuoti savo prekybiniais santykiais su Vakarais.

„Kinija tikrai galėtų svarstyti Rusijai teikti tam tikrą karinę pagalbą, kurią būtų nesunku užmaskuoti, tačiau, greičiausiai, Xi Jinpingas nesiims rimtesnių veiksmų, nes neturi intencijų rizikuoti savo prekybiniais santykiais su Vakarais“, – sakė ekspertas.

Kinija, kaip ir Rusija, kritiškai vertina NATO bloką ir yra pareiškusi, kad konfliktą bent iš dalies išprovokavo jo plėtra.

Pekinas teigia norintis padėti tarpininkauti siekiant politinio karo sureguliavimo. Tačiau Vakarų lyderiai mano, kad aiški Xi Jinpingo ištikimybė Vladimirui Putinui kenkia šiai pozicijai.

Kovo mėnesį Xi Jinpingas lankėsi Maskvoje ir drauge su V.Putinu pakėlė taurę už „Rusijos ir Kinijos partnerystės gilinimą“. Nuo karo pradžios prekyba tarp abiejų šalių išaugo, o Kinija mato Rusiją kaip svarbią sąjungininkę prieš JAV vadovaujamą pasaulio tvarką.

„Reuters“/„Scanpix“/Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas

Xi Jinpingas stengėsi pozicionuoti save kaip pasaulinį valstybininką, o neseniai Kinijos pastangomis pasiektas susitarimas dėl Saudo Arabijos ir Irano diplomatinių santykių atkūrimo Kinijos žiniasklaidoje buvo minimas kaip teigiamos Kinijos įtakos taikai pasaulyje pavyzdys.

Tačiau daugelis analitikų mano, kad dėl aiškios Xi Jinpingo paramos Rusijai Kinijos tarpininkaujamas susitarimas Ukrainoje yra neįmanomas.

Tikėtasi, kad po vizito Maskvoje Kinijos lyderis paskambins Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, tačiau tas taip ir nebuvo padaryta.

Penktadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos ministras Sergejus Šoigu sekmadienį susitiks su Kinijos kolega Li Shangfu.

Atradimai mūšio lauke

Penktadienį naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Ukrainoje naudojamuose rusiškuose ginkluose vis dažniau randama komponentų iš Kinijos.

„Ginkluose, atgautuose iš mūšio lauko, ir toliau randame įvairios elektronikos“, – agentūrai sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vyresnysis patarėjas Vladyslavas Vlasiukas.

„Dauguma jos pagaminta Kinijoje“, – pridūrė jis.

Žvalgybinėje informacijoje, kurią Ukrainos ekspertai surinko iš mūšio lauko ir kuria pasidalijo su naujienų agentūra „Reuters“, teigiama, kad Kinijoje pagamintų komponentų buvo rasta oro bepiločių orlaivių „Orlan“ navigacijos sistemose, kurioms anksčiau buvo naudojamos šveicariškos sistemos.

Ekspertai taip pat pranešė, kad kiniškų dalių rasta rusiškų tankų ugnies valdymo sistemose, anksčiau jose buvo naudojamos prancūzų gamybos dalys.