„Jokiu būdu dabar negalima finansuoti gynybos mažiau nei 2 proc. Dabartinės valdžios vietoje aš jau 2017 m. pabandyčiau 2 procentus padaryti“, – 15min vaizdo konferencijoje apie JAV prezidento rinkimų rezultatų įtaką Lietuvai sakė Ž.Pavilionis.
„Reikia vykdyti savo įsipareigojimus. Aš manau, kad visais atvejais tą reikia daryti, bet juolab su žmogumi, kuris į šituos dalykus žiūri per verslininko, sudariusio sandėrį su mumis, prizmę. Taip, kad 2 procentai BVP turi būti skiriami, turėjo būti jau anksčiau skiriami. Mes negalime visada palikti savo gynybos kitų žmonių rankose, turime rodyti, kad mes dalyvaujame kaip tie partneriai, kuriais norime būti ir pažadėjome būti“, – panašiai kalbėjo ir D.Udrys.
Jis taip pat pažymėjo, kad Lietuva turi „padidinti savo kainą“, kad būtų naudinga partnerė JAV.
„D.Trumpas gal ir nori geresnių santykių su V.Putinu. Tai būdinga kadencijas pradedantiems JAV prezidentams, taip pat ir B.Obamai, visi ieško geresnių santykių. (…) Tačiau aš abejoju, ar D.Trumpas norės atrodyti silpnai, jei kiltų reali grėsmė Amerikos prestižui ir įsipareigojimams NATO sąjungininkėms. Šitą kortą reikia sustiprinti. Reikia suintensyvinti dialogą su jo patarėjais ir su juo pačiu“, – sakė D.Udrys.
Paklaustas, ar D.Trumpo užsienio politika gali būti grėsminga Lietuvai, Ž.Pavilionis irgi pabrėžė, kad svarbu su naujuoju JAV prezidentu ir jo aplinka bandyti megzti ryšius.
„Jeigu tu matai taip kalbantį žmogų, tu trigubink, keturgubink pokalbių mastą su juo, kad jis pakeistų savo nuomonę. (…) Tam reikia skirti pinigus, žmones, tam reikia politinį dėmesį rodyti“, – sakė Ž.Pavilionis.
Kaip pavyzdį diplomatas pateikė Baracko Obamos ir buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio santykius. Pasak jo, iš pradžių B.Obama M.Saakašvilio nemėgo, bet nuoseklus darbas lėmė, kad jo nuomonė pasikeitė.
Taip pat Ž.Pavilionis prisiminė, kaip santykiai su B.Obamos administracija pagerėjo, kai per Klaipėdos uostą ėmė vykti tranzitas į Afganistaną. Pasak jo, panašių sąlyčio taškų būtina ieškoti ir su D.Trumpu.
Neseniai gavau skambutį iš Johno Prunskio, mūsų garbės konsulo Kolorade. Jis vienas iš D.Trumpo finansinių rėmėjų, man paskambino, sakydamas, kad žino, kaip prie jo prieiti.
„Tai yra juodas darbas, sunkus darbas. Visos ministerijos, politikai ir diplomatai turi investuoti. Aš įsitikinęs, kad šituose reiganizmo rėmuose, kuriuose D.Trumpas vienaip ar kitaip bando veikti, tu gali įtalpinti save. Bet reikia save parodyti“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius JAV.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad prognozuoti, kas užims aukščiausius postus JAV užsienio politikoje, sunku. J.Udris atkreipė dėmesį, kad daug „isteblišmento“ respublikonų D.Trumpui paramos taip ir neišreiškė, tad lieka neaišku, ar JAV prezidentas pasitikės jais, ar ateis niekam nežinomi žmonės.
„Formavimo procesas yra labai ilgas. Pokytis yra tektoninis, gilus, iki skyrių vedėjų lygių, lietuviškai šnekant, ateis nauji žmonės. (...) Tai reiškia, kad jau dabar turime važiuoti, bandyti aiškintis“, – sakė Ž.Pavilionis.
Pasak jo, vykti į JAV turi ne tik diplomatai, bet ir politikai. Ž.Pavilionio teigimu, Lietuvos politikai turi nemažai gerų ryšių: pavyzdžiui, Vytautui Landsbergiui atsiveria daug durų, ryšių turi ir Andrius Kubilius ar Gediminas Kirkilas.
„Aš manau, didžiausios viltys dabar yra mūsų parlamente. Ten yra senų ryšių. Ir apskritai Seimas turi sutarti, kad JAV yra viena svarbiausių valstybių šiuo metu. (…) Mūsų bendruomenė labiausiai vis dėlto balsuoja už respublikonus. Neseniai gavau skambutį iš Johno Prunskio, mūsų garbės konsulo Kolorade. Jis vienas iš D.Trumpo finansinių rėmėjų, man paskambino, sakydamas, kad žino, kaip prie jo prieiti. Tą patį man sakė kongresmenas Shimkus. (…) Lietuviai yra mylimi Amerikoje, mes esame toks „American dream“ įsikūnijimas, baisiausiomis sąlygomis tą svajonę sugebantys realizuoti“, – sakė Ž.Pavilionis.
D.Udrys taip pat priminė, kad D.Trumpas pats negali priimti įstatymų, todėl turės ieškoti bendros kalbos su Kongresą kontroliuojančiais respublikonais. Taip pat jis pažymėjo, kad užsienio politika šiemet renkant prezidentą nevaidino didelio vaidmens.
„Mums Lietuvoje rūpi jo pasisakymai, ar Amerika pasiryžusi mus ginti ir kokia bus užsienio politika regione, tačiau JAV debatai sukosi labiau apie vidaus politiką. Sveikatos draudimo kaina, darbai, ką daryti žmonėms, kurie globalizacijos buvo palikti už borto, jų darbo vietos dingo“, – sakė D.Udrys.
Ž.Pavilionis pabrėžė, kad JAV demokratija yra labai sena, o šalies politikoje įprasta savo žodžių laikytis. Be to, D.Trumpui padės didesnę patirtį turintys politikai.
„Anglosaksiškoje tradicijoje žodis yra gerbiamas ir jo laikomasi paprastai. Todėl kai dažnai klausia, tai ar mus gins ar ne, tai jei amerikietis pasakė, kad tave gins, tai reiškia, kad gins. Nėra kitaip suprantama. Tikrai manau, kad tie profesionalai, Pentagono, žvalgybos diplomatai, jie jam padės. Nes žmogus turės raudoną mygtuką. Trys ketvirtadaliai NATO, milžiniška atsakomybė. Tai yra demokratinė, ne autoritarinė valstybė. Stabdžiai ir atsvaros, demokratinė kontrolė yra milžiniška“, – sakė Ž.Pavilionis.
Respublikonų partijos skilimo nei vienas diskusijos dalyvis neprognozavo. Pasak jų, po D.Trumpo pergalės respublikonai kaip tik turbūt greičiau susivienys.
„Suras tą konsensusą. Džiaugiausi ryte, išrinktas mūsų senas draugas Johnas McCainas Arizonoje. O jis garsėja savo stuburu, dažnai eina prieš partiją dėl ginklų kontrolės, dėl kitų dalykų. Dėl to jį labai gerbia. Jis išsilaikė tiek ilgai Senate, nes yra galingas respublikonų lyderis, žmogus, kurį nuolat girdi. Turės dirbti ir su juo Trumpas. (…) Saugumo, gynybos klausimais bus įtempti pokalbiai. Bet išvada bus, manau, mums palanki. Bet kad tas balansas būtų dar geresnis, reikia juodai dirbti“, – pabrėžė Ž.Pavilionis.
Lapkričio 9 d. paaiškėjo, kad 45-uoju JAV prezidentu taps D.Trumpas, nugalėjęs buvusią valstybės sekretorę Hillary Clinton.
