V.Zelenskis: Rusija smogė traukinių stočiai Dnipro srityje, žuvo mažiausiai 22 žmonės

Černihivo srityje Ukrainos kariškiai numušė du dronus, pranešė Šiaurės operatyvinė vadovybė.

„Vykdant priešlėktuvinės gynybos veiksmus, apie 15.30 val. buvo numuštas priešo dronas. Apie 17.00 val. buvo numuštas dar vienas bepilotis orlaivis. Abu „paukščius“ - tikriausiai rusiškus „erelius“ - Ukrainos kariškiai nutupdė Černihivo rajone, už kelių dešimčių kilometrų nuo regioninio centro", - patikslino vadovybė.

Be to, Rusijos kariai apšaudė pasienio regionus. Visų pirma aštuoni 120 mm minosvaidžių smūgiai buvo užfiksuoti netoli Hirsko gyvenvietės Koriukovsko rajone, 12 sprogimų netoli Kamenskaja Sloboda kaimo, Novhorodo-Siverskio rajone. Dėl apšaudymo užsidegė miško teritorija.

Informacijos apie vietos gyventojų aukas ar civilinei infrastruktūrai padarytą žalą negauta.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė apie didžiausią Jungtinių Valstijų įsipareigojimą skirti Ukrainai ginklų ir amunicijos, kurį jo administracija pavadino Vašingtono ilgalaikės paramos pastangoms atremti Rusijos invaziją simboliu, praneša „The Washington Post“.

Ukrainos nepriklausomybės dieną pristatytame 2,98 mlrd. dolerių vertės pakete numatyta daugiau artilerijos, bepiločių lėktuvų, radarų ir oro gynybos priemonių. Pagal jį įsipareigota pristatyti šešias papildomas žemė-oras raketų sistemas, keturis kartus padidinant Ukrainai skirtas atsargas ir šimtus tūkstančių šaudmenų šiuo metu mūšio lauke naudojamoms haubicoms ir minosvaidžiams.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasiryžusios remti Ukrainos žmones, kurie tęsia kovą už savo suvereniteto gynybą, – sakoma J.Bideno pareiškime. – Šiandien ir kiekvieną dieną mes esame kartu su Ukrainos žmonėmis ir skelbiame, kad tamsa, kuri skatina autokratiją, neprilygsta laisvės liepsnai, kuri visur nušviečia laisvų žmonių sielas.“

Mažai tikėtina, kad trečiadienio pareiškimas paskatins didelį ar greitą karinės pagalbos Ukrainai masto ar tempų padidėjimą. Gynybos sekretoriaus pavaduotojas politikai Colinas Kahlas sakė, kad šie ginklai skirti ne paveikti „šiandienos kovą“, bet pabrėžti „mūsų įsipareigojimą remti Ukrainą ilgą laiką“.

Plačiau skaitykite čia.

Rusija ėmėsi baudžiamojo Zaporižios atominės elektrinės darbuotojų persekiojimo, savo feisbuko puslapyje rašė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.

„Rusijos žiniasklaida praneša, kad jų okupacinės kariuomenės atstovai sulaikė du Zaporižios atominės elektrinės darbuotojus, kurie neva bendradarbiavo su Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis. „Rosgvardija“ taip pat pareiškė, kad nuo kovo mėnesio tokių „pažeidėjų“ buvo 26“, – pažymėjo ombudsmenas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Zaporižios atominė elektrinė

Jis pridūrė, kad sulaikytieji kaltinami perdavę informaciją apie Rusijos karinės technikos judėjimą ir buvimo vietą atominės teritorijoje.

„Rusijos karinė ir politinė vadovybė nedvejodama pasako pasauliui, kad vykdo branduolinį terorizmą ir dislokuoja karinę įrangą veikiančios atominės elektrinės teritorijoje“, – pabrėžė D.Lubinecas.

Ombudsmenas pabrėžė, kad atominės elektrinės darbuotojai nepažeidė nei Ukrainos teisės aktų, nei tarptautinės teisės.

„Tai Ukrainos branduolinė jėgainė, kurioje Ukrainos branduolinės energetikos darbuotojai gali laisvai bendrauti su visais, kurie gali užtikrinti branduolinės jėgainės vientisumą“, – sakė jis.

D.Lubinecas taip pat pridūrė, kad nepaisant beprotiško okupantų spaudimo darbuotojams, jie ir toliau dirba savo darbą, kad išvengtų ekologinės katastrofos.

Jis pabrėžė, kad rusams užėmus elektrinę, ji eksploatuojama rizikuojant pažeisti radiacinės ir priešgaisrinės saugos standartus.

„Okupantai sulaiko, kankina ir žudo Zaporižios AE darbuotojus. Tai ne tik karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus, bet ir branduolinės saugos principų, iš kurių vienas yra būtent už objektą atsakingos komandos vientisumo išlaikymas, pažeidimas“, – rašė ombudsmenas.

Jis priminė, kad po elektrinės užgrobimo jos darbuotojai tapo įkaitais ir dirba iki šiol. „Dešimtys žmonių buvo pagrobti ir jų tolesnis likimas nežinomas“, – pabrėžė Lubinecas.

Vienas iš aukščiausių Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnų užsiminė, kad Rusijos puolimas lėtėja dėl „moralinio ir fizinio nuovargio“ jų gretose ir dėl „išsekusių“ Maskvos išteklių.

Gynybos žvalgybos agentūros vadovas Kyrylo Budanovas tai pareiškė per Ukrainos televiziją, praneša agentūra „Reuters“, ir tai yra vienas stipriausių signalų, kad Kyjivas mano, jog Rusijos galia gali silpnėti.

„Rusija gana rimtai sulėtino savo puolimo tempą. To priežastis – jų išteklių bazės išsekimas, taip pat moralinis ir fizinis nuovargis nuo kovų“, – sakė jis.

Tai įvyko po to, kai Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu anksčiau pareiškė, kad Maskva sąmoningai sulėtino savo kampaniją Ukrainoje, o tai, anot jo, lėmė būtinybė sumažinti civilių aukų skaičių.

Rusijos pajėgos sudavė du raketų smūgius Chmelnyckio regiono svarbiausiai infrastruktūrai.

Apie tai „Telegram“ pranešė Chmelnyckio regiono karinės administracijos pirmininkas Serhijus Hamalijus.

„Buvo suduoti du raketų smūgiai kritinei infrastruktūrai Šepetivkos rajone. Gaisras buvo lokalizuotas. Dabar ten dirba Valstybinės ekstremalių situacijų tarnybos tarnybos. Mes šaliname pasekmes“, – rašoma pranešime.

Tuo pat metu ji pastebėjo, kad netoliese esančiuose namuose išdaužyti langai ir durys.

„Informacija apie aukas tikslinama“, – pridūrė S.Hamalijus.

Pagrindinė žmogaus teisių grupė teigia, kad Kremlius sulaikė daugiau nei 16 000 rusų, kurie protestavo prieš invaziją į Ukrainą.

Nepriklausomos Rusijos žmogaus teisių stebėtojų grupės OVD-Info ataskaitoje teigiama, kad nuo vasario mėn. už įvairius nusikaltimus buvo suimti 16 437 žmonės.

Įtariamieji buvo suimti už demonstracijas gatvėje ir komentarus socialinėje žiniasklaidoje. Į šį skaičių taip pat įtraukti žmonės, suimti vien už tai, kad konfliktą vadino „karu“, o tai Rusijoje yra neteisėta.

Dauguma areštų įvyko per pirmuosius du konflikto mėnesius, o tai rodo, kad didžioji dalis Rusijos vidaus opozicijos buvo nuslopinta vyriausybės griežtų represijų.

Ataskaita paskelbta tuo metu, kai valdžios institucijos suėmė žinomą Kremliaus kritiką Jevgenijų Roizmaną, kaltinamą „kariuomenės diskreditavimu“.

Vienas Rusijos dujų telkinys, iš dalies priklausantis Prancūzijos energetikos milžinei „TotalEnergies“, tiekia žaliavą degalams, kuriuos naudojo bombonešiai, bombarduojantys taikinius Ukrainoje, trečiadienį pranešė dienraštis „Le Monde“, nors bendrovė šią informaciją užginčijo.

„Scanpix“/AP nuotr./„TotalEnergies“

Sibire esančiame Termokarstovojės telkinyje išgaunami angliavandeniliai paverčiami reaktyvinių variklių degalais, o šie galiausiai būdavo išgabenami į dvi aviacijos bazes netoli sienos su Ukraina, rašo žurnalistai.

Ten dislokuojamus karinių oro pajėgų dalinius žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ ir „Amnesty International“ kaltina Ukrainos civilių bombardavimu, įskaitant kovo 16-osios smūgį dramos teatro pastatui pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Manoma, kad per šią ataką, kurią „Amnesty“ vadina karo nusikaltimu, žuvo šimtai žmonių.

Plačiau skaitykite čia.

Dnipro srityje dėl Rusijos okupantų veiksmų mirė 11 metų vaikas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kirilas Timošenko tai pranešė savo „Telegram“ kanale.

„Sinelnikovo rajonas. Nuo raketų ugnies žuvo 11 metų vaikas. Rusijos žudikams nėra jokio pateisinimo. Tiesiog trūksta žodžių“, – rašoma įraše.

Rusų pajėgos dar kartą bandė kontroliuoti Peskų ir Nevelsko miestelius, bet patyrė nuostolių ir pasitraukė, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pažymima, kad Avdijivkos kryptimi priešas iš šaulių ginklų, artilerijos ir raketų paleidimo įrenginių apšaudė Avdijivkos, Aleksandropilio, Opytnės, Vodyanės, Novobachmutovkos, Krasnohorivkos ir Nevelskojės apylinkes.

Rusijos oro antskrydžiai buvo nukreipti į Marinkos, Oleksandropilio ir Vodyanės vietoves.

„Šturmo ir puolimo veiksmais užpuolikai jau kelintą kartą bandė užvaldyti Peskų ir Nevelsko gyvenvietes. Jiems nepasisekė, tradiciškai patyrė nuostolių ir pasitraukė“, – teigė Generalinis štabas.

Rugpjūčio 24-ąją – Ukrainos nepriklausomybės dieną – Rusija surengė daug daugiau oro ir raketų atakų Ukrainos teritorijoje nei įprastai, pranešė Ukrainos Generalinis štabas savo kasdieniame vakaro pranešime.

Rusų okupantai nesėkmingai bandė pradėti puolimą Naujosios Dmytrivkos kryptimi nuo Slovjansko.

Pažymima, kad padėtis Voluinės, Polesės ir Siversko kryptimis nesikeičia. Pastarąja kryptimi priešas iš artilerijos apšaudė Tolstodubovo, Ševčenkovo ir Zapselės vietoves Sumų regione.

Charkivo kryptimi priešas iš statinės ir raketinės artilerijos apšaudė Charkivo, Rusų Tiškų ir dar daugiau nei 20 gyvenviečių rajonus.

„Slovjansko kryptimi priešas iš statinių ir raketų artilerijos ugnies apšaudė Slovjansko, Dolynos, Bražkivkos, Bohorodičnės, Krasnopolio, Konstantinovkos ir Dubravnės rajonus. Nesėkmingai bandyta pulti Naujosios Dmytrivkos kryptimi“, – rašoma pranešime.

Kramatorsko kryptimi artilerijos apšaudymas užfiksuotas prie Siversko, Hrihorivkos, Sporno, Ivano Darjevkos ir Verchnekamensko.

Bachmuto kryptimi rusų artilerija ir daugkartiniai raketų paleidimo įrenginiai apšaudė Konstantinovkos, Bachmuto ir dar daugiau nei dešimtį gyvenviečių. Pranešama, kad rusų pajėgos oro antskrydžiais bandė sunaikinti svarbius objektus netoli Soledaro ir Bachmuto miestų.

Rusai bandė pagerinti taktinę padėtį Soledaro, Bachmuto ir Kodemos kryptimis: jie buvo atremti ir pasitraukė, pridūrė Generalinis štabas.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį pusės metų nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios sukaktį pavadino „liūdna ir tragiška sukaktimi“.

„Scanpix“/AP nuotr./Antonio Guterresas

Šiuos komentarus A.Guterresas išsakė per specialų JT Saugumo Tarybos posėdį, skirtą šioms metinėms paminėti.

Anot JT vadovo, šešis mėnesius besitęsiantis konfliktas yra „niokojantis“.

„Šio beprasmiško karo pasekmės juntamos toli už Ukrainos ribų“, – kalbėjo A.Guterresas, turėdamas galvoje poveikį maisto ir degalų kainoms.

„Jeigu 2022 metais nestabilizuosime trąšų rinkos, 2023 metais tiesiog nebus pakankamai maisto“, – perspėjo jis.

A.Guterresas sakė tebesąs „itin susirūpinęs“ dėl karinių veiksmų aplink Zaporižios elektrinę pietryčių Ukrainoje, didžiausią Europoje atominę jėgainę.

„Blyksi perspėjamieji signalai, – pabrėžė jis. – Bet koks tolesnis šios padėties eskalavimas gali vesti prie susinaikinimo. Jėgainės saugumas privalo būti užtikrintas ir elektrinė turi vėl tapti vien civile infrastruktūra.“

Jėgainę nuo kovo laiko užėmusios Rusijos pajėgos. Pastarosiomis savaitėmis šis kompleksas ir jo apylinkės ne kartą buvo apšaudyti, o Maskva ir Kyjivas dėl šių smūgių kaltino vienas kitą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis vaizdo ryšiu į Saugumo Tarybos posėdžio dalyvius, pareiškė, kad Rusija „turėtų besąlygiškai sustabdyti branduolinį šantažą“ ir „visiškai pasitraukti“ iš Zaporižios elektrinės.

„Europai ir kaimyniniams regionams gresia radiacinės taršos pavojus. Tai yra faktas“, – V.Zelenskis sakė per posėdį, kurį paprašė surengti JAV, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

Rusijos ambasadorius prieš JT Vasilijus Nebenzia protestavo, kad V.Zelenskiui buvo leista pasisakyti.

Jis teigė prieštaraujantis ne dėl Ukrainos lyderio dalyvavimo, o kad V.Zelenskis nedalyvavo asmeniškai.

Iš 15 Saugumo Tarybos narių 13 nubalsavo leisti V.Zelenskiui pasisakyti. Kinija balsuojant susilaikė.

Pasak „Unian“ korespondento, V.Zelenskis tai pasakė bendroje spaudos konferencijoje su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Borisu Johnsonu Kyjive.

„Galiu pasakyti, kad pasaulio stiprybė pirmiausia priklauso nuo mūsų – nuo mūsų stiprybės. Esu tikras, kad mūsų valstybės stiprybė pačioje invazijos pradžioje parodė pasauliui, kaip reikia būti vieningam. Mes visi esame vieningi. Man atrodo, kad ši žinia yra svarbiausia. Ir jos negalima prarasti. Ir niekam neturėtų būti leidžiama tai daryti nei iš išorės, nei iš vidaus“, – sakė V.Zelenskis.

Scanpix nuotr. /Volodymyras Zelenskis

Jis pažymėjo, kad kai visuomenė ir kariuomenė yra vieninga ir visi kovoja, šią vienybę ir vieningos valstybės stiprybę visada mato piliečiai, Ukrainos gynėjai ir gynėjai mūšio lauke.

Valstybės vadovė pabrėžė, kad neįmanoma prarasti Ukrainos palaikymo įvairiose šalyse.

Pasak jo, tai bus sunku dėl Rusijos informacinių atakų ir dėl to, kad žiemą reikia pereiti šildymo sezoną.

„Sunku įgyvendinti aštuntąjį sankcijų paketą ir sankcijų politiką, nes ji jau žaidžia kitų valstybių, pirmiausia Europos Sąjungos, politika“, – sakė V.Zelenskis ir pažymėjo, kad Ukrainai reikia vieningos Europos Sąjungos pozicijos.

„Negalime atsipalaiduoti. Negalime įšaldyti konflikto. Negalime sakyti – palaukime metus, dvejus, trejus ir pradėkime kalbėtis... Visa tai bus mūsų silpnybė. Negalime jokiu būdu atsisakyti iniciatyvos... dėl energetinės rizikos, šildymo sezono, branduolinio šantažo, Juodosios jūros blokavimo, bado grėsmės ir pan. Dėl visų šių priežasčių daugelis šalių gali prarasti iniciatyvą. Ukraina neturi teisės prarasti iniciatyvos ir neturi leisti Europai prarasti iniciatyvos. Šiandien visas pasaulis nori perimti iniciatyvą iš Rusijos Federacijos. O mūsų pergalė šiame kare – tai didelis Vakarų šalių susivienijimas (aplink Ukrainą – „Unian“) ir negalėjimas prarasti šios iniciatyvos“, – pabrėžė prezidentas.

Vinycios regione suveikė priešlėktuvinė gynyba, buvo sunaikintas oro objektas, savo „Telegram“ kanale pranešė Vinycios srities karinės administracijos pirmininkas Serhijus Borzovas.

„Vinycios regione veikia priešlėktuvinė gynyba! Oro objektas buvo sunaikintas. Išsamesnė informacija bus pateikta vėliau“, – pažymėjo jis.

S.Borzovas paragino Vinycios gyventojus per oro pavojaus aliarmą likti slėptuvėse.

Borisui Johnsonui lankantis Kyjive, Dauningo gatvė patvirtino, kad Jungtinė Karalystė skirs dar 54 mln. svarų sterlingų (apie 64 mln. eurų) karinę pagalbą Ukrainai.

Pranešama, kad į Ukrainą bus nusiųsta apie 200 dronų, kurie pagerins tolimojo stebėjimo ir gynybinių taikinių nustatymo galimybes.

Į paketą taip pat įtraukta 850 mikrodronų, kurie paleidžiami rankomis ir yra specialiai sukurti naudoti miestuose ir kaimuose siekiant aptikti artėjančias priešo pajėgas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Borisas Johnsonas atvyko į Kyjivą paminėti Ukrainos nepriklausomybės dienos

Dauningo gatvė teigia, kad kariškiai gali būti apmokyti skraidinti dronus, kurie yra mažesni už mobilųjį telefoną ir gali perduoti tiesioginius vaizdus, per mažiau nei 20 minučių.

Jungtinė Karalystė tęs Ukrainos karių mokymus ir artimiausiomis savaitėmis mokys juos, kaip naudotis minų paieškos transporto priemonėmis, skirtomis sprogmenims jūroje aptikti.

Turkijos pramonės ir verslo asociacija patvirtino gavusi JAV Iždo departamento laišką, kuriame įspėjama apie gresiančias sankcijas, jei ir toliau vykdys verslą su Rusija.

Vašingtonas vis labiau nerimauja, kad Rusijos vyriausybė ir įmonės naudojasi Turkija, kad išvengtų Vakarų finansinių ir prekybos apribojimų, įvestų reaguojant į Kremliaus pajėgų invaziją į Ukrainą prieš šešis mėnesius.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo Rusijos kolega Vladimiras Putinas šio mėnesio pradžioje per aukščiausiojo lygio susitikimą Juodosios jūros kurorte Sočyje susitarė stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.

Remiantis oficialiais duomenimis, Turkijos eksporto į Rusiją vertė nuo gegužės iki liepos išaugo beveik 50 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

Turkija importuoja vis daugiau rusiškos naftos, ir abi šalys susitarė pereiti prie atsiskaitymo rubliais už gamtines dujas, kurias eksportuoja su Kremliumi susijusi milžinė „Gazprom“.

Plačiau skaitykite čia.

Trečiadienį, rugpjūčio 24 d., Ukrainai švenčiant nepriklausomybės dieną, Rusija, kaip perspėta, aktyvizavosi. 16.25 val. vietos (ir Lietuvos) laiku sostinėje oro pavojaus signalai skambėjo penkis kartus.

„Aliarmas nebuvo atšauktas. Prašau likti priedangoje!“ – perspėjo miesto karinė administracija „Telegram“ kanale, kai nuskambėjo pavojaus signalas.

Kyjivo regiono gyventojai praneša girdėję sprogimų garsus. Kaip sakė Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba, tai yra oro gynybos garsai Čerkasų srityje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas trečiadienį atvyko į Kyjivą ir gyrė „ukrainiečių tvirtą valią priešintis“ Rusijos karinei invazijai, šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių sukaktį nuo karo pradžios.

„Yra stipri ukrainiečių valia priešintis. Ir būtent to [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas nesugebėjo suprasti, – B.Johnsonas sakė žurnalistams per iš anksto neskelbtą vizitą. – Jūs ginate savo teisę gyventi taikiai, laisvai, ir štai kodėl Ukraina laimės.“

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos valstybinės branduolinės energetikos agentūros „Rosatom“ vadovas trečiadienį susitiko su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu, kad aptartų numatomą Maskvos kontroliuojamos atominės elektrinės Ukrainoje patikrinimą.

Pastarojo meto apšaudymai ir kovų veiksmai aplink milžinišką objektą – didžiausią Europoje – sukėlė nuogąstavimų dėl branduolinės katastrofos, o Kyjivas ir Maskva kaltina viena kitos pajėgas apšaudant elektrinės teritoriją.

JT agentūros generalinis direktorius Rafaelis Grossi ir „Rosatom“ vadovas Aleksejus Lichačiovas susitiko trečiadienį Stambule, sakoma Rusijos branduolinės energetikos agentūros pranešime.

R.Grossi ir A.Lichačiovas „išsamiai aptarė visus klausimus, susijusius su planuojama TATENA misija Zaporižios atominėje elektrinėje“, pranešė „Rosatom“.

„Rusija pritaria ketinimui... surengti tokią misiją artimiausiu metu, kai tik leis karinė padėtis vietoje“, – priduriama pranešime.

A.Lichačiovas „pabrėžė, kad branduolinių objektų, kad ir kur jie būtų, saugumas visada buvo ir išlieka svarbiausias Rusijos prioritetas“.

Praėjusią savaitę prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas paragino skubiai atlikti nepriklausomą patikrinimą atominėje elektrinėje, kurią Rusija užgrobė kovo mėnesį – pirmosiomis karinės kampanijos Ukrainoje dienomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JT užtikrinti šio branduolinio objekto saugumą.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad jo šalis suteiks dar beveik 3 mlrd. dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, mininčiai savo Nepriklausomybės dieną ir Rusijos invazijos pradžios šešių mėnesių sukaktį.

„Didžiuojuosi, kad galiu paskelbti iki šio didžiausią saugumo paramos dalį: apytikriai 2,98 mlrd. dolerių (2,99 mlrd. eurų) [vertės] ginkluotė ir įranga bus perduota pagal Saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyvą“, – sakoma J.Bideno pranešime.

„Scanpix“/AP nuotr./Joe Bidenas

„Tai leis Ukrainai gauti oro erdvės gynybos sistemų, artilerijos sistemų ir šaudmenų, sistemų prieš bepilotes aviacijos priemones ir radarų, turinčių užtikrinti, kad ji galės apsiginti ilguoju laikotarpiu“, – pridūrė prezidentas.

Šios lėšos gali būti naudojamos betarpiškoms karo išlaidoms padengti, įskaitant atsargų ir ginklų pirkimus. Saugumo pagalbos Ukrainai iniciatyva yra atskira priemonė, nesusijusi su prezidento atsargų paėmimo įgaliojimais (Presidential Drawdown Authority, PDA), leidžiančiais J.Bidenui įsakyti perduoti Ukrainai ginkluotės ir šaudmenų iš esamų JAV kariuomenės atsargų.

Penktadienį Pentagonas paskelbė naujausią paketą pagal PDA programą – Ukrainai bus perduota 775 mln. dolerių (777 mln. eurų) vertės įvairių raketų, artilerijos ir prieštankinių ginklų bei šaudmenų, taip pat šarvuotų išminavimo mašinų.

J.Bidenas taip pat gyrė Ukrainos ištvermę priešinantis vasario 24 dieną Rusijos pradėtai karinei invazijai.

„Šeši mėnesiai nepaliaujamų atakų tiks sustiprino ukrainiečių didžiavimąsi savimi, savo šalimi ir 31-eriais nepriklausomybės metais“, – sakė jis.

„Šiandien ir kiekvieną dieną esame su Ukrainos žmonėmis“, – pridūrė J.Bidenas.

 Popiežius Pranciškus trečiadienį dar kartą paprašė taikos „mylimai Ukrainos tautai“, karo draskomai šaliai minint savo Nepriklausomybės dieną ir šešių mėnesių nuo Rusijos invazijos pradžios sukaktį.

Po kas savaitę rengiamos bendrosios audiencijos Vatikane Pranciškus prakalbo apie „mylimą Ukrainos tautą, kuri jau šešis mėnesius kenčia karo siaubus“, ir įspėjo dėl branduolinės katastrofos pavojaus regione.

„Tikiuosi, bus imtasi konkrečių veiksmų, kad būtų nutrauktas karas ir išvengta branduolinės katastrofos Zaporižioje pavojaus“, – sakė jis, kalbėdamas apie Rusijos kontroliuojamą atominę elektrinę pietų Ukrainoje. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Popiežius Pranciškus

Didžiausia Europoje Zaporižios atominė jėgainė tapo karinių smūgių, dėl kurių abi kovojančios šalys kaltina viena kitą, taikiniu.

85 metų popiežius taip pat kalbėjo apie „tiek daug nekaltų žmonių“ – belaisvių, pabėgėlių, vaikų ar našlaičių, kurie „moka už (karo) beprotybę“, kai karas tęsiasi.

„Galvoju apie vargšę merginą, kuri žuvo dėl sprogmens, (palikto) po jos automobilio sėdyne Maskvoje“, – pridūrė Pranciškus, turėdamas omenyje Darją Duginą, su prezidentu Vladimiru Putinu siejamo Rusijos ultranacionalisto intelektualo dukterį, kuri žuvo šeštadienį sprogus automobilyje padėtai bombai.

„Tie, kas pelnosi iš karo ir prekybos ginklais, yra nusikaltėliai, žudantys žmoniją“, – sakė popiežius, pasmerkdamas ilgai užsitęsusius karinius konfliktus Sirijoje, Jemene ir Mianmare.

Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto Andrijus Jurašas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė esąs nusivylęs Pranciškaus kalba. Pasak jo, kad pontifikui nederėjo „agresoriaus ir aukos“ priskirti vienai kategorijai.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pasveikino Ukrainą su Nepriklausomybės diena ir pareiškė, kad „šiandieniniai prieštaravimai“ neturėtų sugriauti ilgalaikių kaimyninių ryšių tarp šalių.

Trečiadienį taip pat sukako šeši mėnesiai nuo Maskvos pajėgų invazijos į Ukrainą pradžios. Ją Rusija pradėjo keliomis kryptimis, taip pat per Baltarusijos teritoriją.

„Scanpix“/AP nuotr./Aliaksandras Lukašenka

„Esu įsitikinęs, kad šiandieniniai prieštaravimai nesugebės sugriauti šimtmečius gyvuojančių geros kaimynystės nuoširdžių ryšių tarp mūsų šalių tautų pagrindų“, – sakoma A.Lukašenkos spaudos tarnybos išplatintame pareiškime.

„Baltarusija ir toliau pasisakys už harmonijos išsaugojimą, draugiškų, abipusiai pagarbių kontaktų plėtrą visais lygmenimis“, – priduriama pranešime.

Baltarusija yra finansiškai priklausoma nuo savo artimos sąjungininkės Rusijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palaikė A.Lukašenką, kai šis susidūrė su tarptautine kritika ir Vakarų sankcijomis dėl 2020 metų protestų prieš jo perrinkimą šeštajai kadencijai malšinimo.

Vakarų šalys šiemet Baltarusijai paskelbė naujų sankcijų dėl jos vaidmens vasario 24 dieną Rusijos pajėgų pradėtame puolime Ukrainoje.

Likus keliems mėnesiams iki Maskvos pajėgų įsiveržimo į Ukrainą A.Lukašenka įsileido Rusijos karius neva dalyvauti bendrose karinėse pratybose.

Naujosios Zelandijos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Ukrainoje ne tarnybos metu žuvo jos karys, pabrėžusi, kad jis buvo nukautas, kai nevykdė tarnybos pareigų. 

Naujoji Zelandija nesiuntė į Ukrainą savo karių, tačiau dešimtys jos kariškių Jungtinėje Karalystėje padeda apmokyti ukrainiečių kareivius.  

„Tuo laikotarpiu karys buvo išėjęs nemokamų atostogų ir nevykdė tarnybos pareigų Naujosios Zelandijos gynybos pajėgose“, – išplatintame pareiškime nurodė šalies kariuomenė. 

„Šiuo ankstyvuoju etapu dar reikia surinkti daugiau informacijos, kad būtų galima visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes“, – rašoma pareiškime. 

Rusijai vasario pabaigoje užpuolus Ukrainą, daug savanorių kovotojų iš Vakarų atvyko į šalį padėti jai kovoti su agresorės kariuomene. Kai kurie iš jų turi kovinės patirties ar yra baigę karinius mokymus. 

Per karą jau žuvo keli savanoriai kovotojai iš Nyderlandų, Prancūzijos, Vokietijos ir Australijos.

Birželį Rusija pareiškė, kad nuo invazijos pradžios jos pajėgos Ukrainoje nukovė „šimtus“ kombatantų iš užsienio.

Prorusiški separatistai taip pat sučiupo keletą užsienio piliečių ir apibūdino juos kaip samdinius.   

Naujosios Zelandijos kariuomenė nurodė, kad suteiks paramą Ukrainoje žuvusio kario šeimai.

Gegužę šalies kariuomenė išsiuntė į Jungtinę Karalystę 30 karių grupę apmokyti Ukrainos kareivius valdyti lauko artilerijos pabūklus. 

Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern anksčiau šį mėnesį paskelbė, kad į Jungtinę Karalystę bus nusiųsta dar 120 karių, kurie mokys Ukrainos karius mūšio įgūdžių, įskaitant elgesį su ginklais ir pirmosios pagalbos teikimą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį patikino Kyjivą, kad jo šalis rems Ukrainą, kiek reikės.

Šį pažadą kancleris išsakė Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną, šįmet sutampančią su Rusijos invazijos pradžios pusės metų sukaktimi.

„Vokietija... tvirtai stovi petys į petį su Ukraina – šiandien ir tol, kol Ukrainai reikės mūsų paramos“, – sakė O.Scholzas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Olafas Scholzas

„Mes ir toliau tieksime ginklus“ ir „apmokysime Ukrainos karius naudotis pažangiausia Europos karine įranga“, sakė kancleris, antradienį paskelbęs, kad Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais. 

„Mes ir toliau taikysime sankcijas. Finansiškai remsime Ukrainą ir padėsime atstatyti sugriautus miestus bei kaimus“, – kalbėjo O.Scholzas.

Kancleris taip pat nurodė, kad Berlynas spalį surengs tarptautinę atstatymo konferenciją, padėsiančią nustatyti „Ukrainos ateities kursą“.

Ukraina užima „tvirtą vietą“ Europoje, o „Ukrainos mėlynos bei geltonos spalvų vėliava ir Europos Sąjungos vėliava su aukso spalvos žvaigždžių ratu mėlyname fone yra neatsiejamos“, kalbėjo O.Scholzas.  

Ukraina 31-ąsias nepriklausomybės metines mini tvyrant didžiuliam nerimui, kad Rusija gali per šventę smogti valstybiniams ir civiliniams taikiniams.

Trečiadienį keliuose Ukrainos miestuose, įskaitant Charkivą, Zaporižę ir Dniprą, nugriaudėjo sprogimų, pranešė vietos pareigūnai. 

Ukrainos nepriklausomybės dienos proga „The Washington Post“ parengė platų straipsnį apie šalies sostinės gynybą. Jame daug pasakojama apie Kremliaus skambutį į Kyjivą vasario 24 d.

Leidinys rašo, kad pirmąją plataus masto Rusijos invazijos dieną Ukrainos prezidentūros vadovas Andrijus Jermakas sulaukė artimiausio Vladimiro Putino sąjungininko Dmitrijaus Kozako skambučio.

Ukrainoje gimęs, bet svarbiausius postus Kremliuje užėmęs ir du dešimtmečius svarbiausias Rusijos diktatoriaus užduotis vykdęs D.Kozakas pareiškė, kad ukrainiečiams laikas pasiduoti. A.Jermakas jį tik iškeikė ir padėjo ragelį.

Straipsnyje taip pat minimas Ukrainos gynybos ministro Oleksijaus Reznikovo ir jo kolegos iš Baltarusijos Viktoro Chrenino pokalbis invazijos išvakarėse ir po kelių dienų. Vasario 22 dieną V.Chreninas, „duodamas karininko žodį“, patikino, kad puolimo iš Baltarusijos teritorijos nebus.

Kito pokalbio metu, vasario 26 d., Baltarusijos ministras paskambino O.Reznikovui, kad „drebančiu balsu“ perduotų Rusijos Federacijos gynybos ministerijos žinią, sakydamas, kad „jei Ukraina pasirašys pasidavimo aktą, invazija sustos“. O.Reznikovas atsakė: „Esu pasirengęs priimti Rusijos kapituliaciją“.

Anksčiau „The Washington Post“ paskelbė didelį straipsnį apie slaptus V.Putino planus prieš įsiveržimą į Ukrainą. Minima, kad diktatorius norėjo užimti didžiąją šalies dalį, per tris dienas „paimti“ Kyjivą ir „prireikus“ nužudyti Volodymyrą Zelenskį.

Rusijos kariškių paskirtas Michailovkos kaimo „administracijos“ vadovas Ivanas Suško žuvo per sprogimą Rusijos okupuotoje Zaporožės srities dalyje.

Regiono okupacinės administracijos atstovai agentūrai „Interfax“ sakė, kad sprogstamasis užtaisas sprogo po I.Suško automobilio sėdyne.

Šios „administracijos“ narys Vladimiras Rogovas savo telegramoje patvirtino I.Suško mirtį. Pasak jo, I.Suško buvo nuvežtas į ligoninę kritinės būklės ir netrukus mirė.

Regioninis „RIA Melitopol“ leidinys teigė, kad pastarosiomis dienomis I.Suško rengėsi „surengti pseudoreferendumą“ dėl Zaporožės regiono prisijungimo prie Rusijos.

I.Suško – toli gražu ne pirmas žuvęs Rusijos kariuomenės paskirtas okupuotų teritorijų „valdžios“ atstovas.
 

Vadinamasis Donecko „meras“ Aleksejus Kulemzinas pranešė, kad mieste kilo gaisras. Pasak jo, raketa pataikė į miesto pakraštyje esančią parduotuvę „Galaktyka“.

„Tiesioginis smūgis į „Galaktyka“ parduotuvę Širokio mikrorajone. Informacija apie aukas ir sunaikinimo mastą tikslinama“, – rašė jis. 

„Telegram“ nuotr./Gaisras Donecke

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos valdžios institucijos nėra atsakingos už Rusijos filosofo Aleksandro Dugino dukters žurnalistės Darjos Duginos nužudymą.

„Tai tikrai ne mūsų atsakomybė. Tai ne mūsų šalies pilietė, ji mums neįdomi. Ir ji nebuvo Ukrainos teritorijoje“, – sakė V.Zelenskis spaudos konferencijoje po Krymo platformos forumo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Darjos Duginos laidotuvės

Darja Dugina žuvo rugpjūčio 20 d. Maskvos srityje susprogdinus automobilį. Rusijos federalinė saugumo tarnyba pareiškė, kad žmogžudystę organizavo Ukrainos specialiosios tarnybos, o nusikaltimo vykdytoja buvo Ukrainos pilietė Natalija Vovk.
 

Ukrainos nepriklausomybės dieną Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pakartojo savo pareiškimą, kad Rusijos Federacija tariamai tyčia lėtina puolimo Ukrainoje tempą, siekdama kuo labiau sumažinti civilių aukų skaičių.

Rusijos ministrą citavo Rusijos propagandos kanalas RT ir „RIA Novosti“.

„Specialios operacijos metu griežtai laikomės humanitarinės teisės normų. Smūgiai vykdomi su itin tiksliai į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės infrastruktūros objektus – kontrolės punktus, aerodromus, sandėlius, įtvirtinimus, karinio-pramoninio komplekso objektus. Kartu daroma viskas, kad nebūtų aukų tarp civilių, žinoma, tai sulėtina puolimo tempą, bet mes tai darome sąmoningai“, – tikino S.Šoigu.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Sergejus Šoigu

Rusijos Federacijos gynybos ministras taip pat melavo, kad Rusijos kariškiai „organizavo sistemingą taikaus gyvenimo išlaisvintose teritorijose įkūrimo darbą“. Jo teigimu, rusų okupantai neva teikia humanitarinę pagalbą, atkuria infrastruktūrą.

Kartu jis pridūrė, kad Ukrainos kariai tariamai „taiko išdegintos žemės taktiką, šiurkščiai pažeidžia tarptautines normas, veikia kaip teroristai“. Tai – tradiciniai Maskvos kaltinimai Ukrainoje, nors būtent Kremlius sulaukė tarptautinės bendruomenės smerkimo dėl civilių apšaudymų ir Ukrainos miestų sulyginimų su žeme. 

Ukrainos Saugumo tarnyba pranešė, kad sutrukdė Rusijos FSB planams surengti Ukrainoje inscenizuotas „protesto akcijas“ nepriklausomybės dienos proga.

„Saugumo tarnyba užkirto kelią FSB planams panaudoti Ukrainos kariuomenės artimuosius Ukrainos nepriklausomybės dienos išvakarėse socialinei-politinei situacijai Kyjivo, Žytomyro ir Poltavos regionuose pabloginti.

Pagal priešo specialiųjų tarnybų planą „protestuotojai“ turėjo aktyviai kritikuoti ir smerkti Ukrainos karinę vadovybę, o organizatoriai planavo tai filmuoti.

Taip jie siekė sukurti „reikalingą turinį“ Rusijos propagandistams, o šie, savo ruožtu, kuo plačiau jį skleistų internetu ir per jų valdomas žiniasklaidos priemones“, - teigė Ukrainos Saugumo tarnyba. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo kreipimesi Nepriklausomybės dienos proga pažadėjo, kad šalis iki galo kovos su Rusijos invazija ir nedarys „jokių nuolaidų ar kompromisų“.

„Mums nerūpi, kokią kariuomenę turite, mums rūpi tik mūsų žemė. Kovosime už ją iki galo“, – sakė V.Zelenskis vaizdo kreipimesi, paskelbtame Nepriklausomybės dienos proga. 

Šįmet Ukrainos nepriklausomybės diena sutampa su Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją pusės metų sukaktimi.

Ukrainiečiai dar kartą patvirtino savo nepriklausomybės pasirinkimą prisijungę prie karinių komisariatų, Teritorinės gynybos ir savanorių judėjimo. Šiandien mes nesieksime susitarimo su teroristais ir tik pergalė reikš karo pabaigą, sakė prezidentas V.Zelenskis.

„Mes nesieksime susitarimo su teroristais. Nors suprantame rusų kalbą, kurios atėjote saugoti. Jie nužudė tūkstančius žmonių, kuriuos ėjo išlaisvinti“, – pabrėžė jis.

„Nesėsime prie derybų stalo iš baimės, su ginklu prie smilkinio. Mums pavojingiausia geležis yra ne raketos, lėktuvai, tankai, o pančiai. Ne apkasai, o pančiai“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Rusija jau prarado 45 700 karių, 1 924 tankus ir 1 036 artilerijos sistemas, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke. 

Jis taip pat informavo, kad per tą laiką Rusija neteko 234 lėktuvų ir 199 sraigtasparnių. 

Didžiausius nuostolius per praėjusią parą Rusijos kariuomenė patyrė Donecko kryptimi. 

Per pusę metų trukusio agresyvaus karo Rusija nepasiekė daugumos savo tikslų ir susilpnino savo diplomatines, ekonomines ir karines pozicijas, palyginti su padėtimi prieš invaziją, teigiama britų žvalgybos apžvalgoje apie karą Ukrainoje, kuri rugpjūčio 24 dieną buvo skirta šešių mėnesių karo rezultatams.

„Nuo 2014 m. Putinas ketino panaudoti jėgos ir prievartos diplomatijos mišinį, kad padidintų ir sustiprintų Rusijos Federacijos įtaką Ukrainai bei kištųsi į jos suverenius reikalus. Prieš šešis mėnesius Rusija pradėjo plataus masto invaziją su tikslu nuversti vyriausybę Kyjive ir okupuoti didžiąją šalies dalį“, – primena žvalgybos tarnyba.

Balandžio mėn., pažymima apžvalgoje, Rusijos vadovybė pradėjo suprasti, kad pirminiai planai nebuvo sėkmingi, ir sutelkė dėmesį į kuklesnes užduotis Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Puolimas Donbase juda su minimalia pažanga, o Rusija tikisi didelio masto kontratakos iš Ukrainos. Rusijos Federacija kenčia nuo amunicijos, transporto ir personalo stygiaus. Daugelyje padalinių karių moralė žema, kariuomenės padėtis smarkiai pablogėjo. Sumažėjo Rusijos diplomatinė įtaka, o ilgalaikės ekonominės perspektyvos niūrios. Po šešių mėnesių karas su Rusijos Federacija jai pasirodė brangus ir padarė strateginės žalos“, – apibendrina britų žvalgyba.

Ukrainos vyriausybės vadovas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad iki šiol šalis iš sąjungininkų gavo daugiau kaip 14 mlrd. JAV dolerių vertės finansavimą, o iki šių metų pabaigos tikisi sulaukti dar 12-16 mlrd. dolerių, skelbia Lenkijos radijas.

"Tuo pat metu su Tarptautiniu valiutos fondu aptariame naujos plataus masto kreditavimo programos galimybes. Be to, dėl sėkmingų derybų, kurias vyriausybė surengė su užsienio kreditoriais, Ukrainos biudžetas ir piliečiai sutaupys daugiau kaip 5 mlrd. dolerių - Ukraina atidėjo užsienio skolų mokėjimą bent iki 2024-ųjų", - priminė Ukrainos premjeras.

D.Šmyhalis taip pat pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į šalį pradžios Ukrainos iždo išlaidos siekė maždaug 16 mlrd. dolerių, iš kurių daugiau kaip 7 mlrd. buvo išleista šalies gynybai ir panašioms reikmėms.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį viešėjo Kyjive, kur susitiko su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, siekdamas dar kartą patvirtinti Varšuvos paramą Kyjivui kare su Rusija ir paraginti Vakarų bendruomenę skelbti Maskvai naujų sankcijų.

Rusija ir Ukraina antradienį kaltino viena kitą keliant pavojų Zaporižios atominei  elektrinei, Jungtinėms Tautoms paraginus abi šalis užtikrinti šio objekto saugumą.   

Rusija sušaukė JT Saugumo Tarybos posėdį aptarti pavojų, kurį pietų Ukrainoje esančiai elektrinei kelia aplink ją vykstančios kovos. 

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Pastaruoju metu aplink šį objektą suintensyvėjusios kautynės sukėlė nuogąstavimų, kad Europoje gali įvykti dar viena branduolinė katastrofa, panaši į 1986 metais įvykusią tragediją Černobylyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje. Zaporižia

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vasilijus Nebenzia antradienį kaltino Ukrainos pajėgas apšaudant elektrinę ir taip keliant branduolinės katastrofos pavojų. 

Nuo tada, kai Saugumo Taryba pastarąjį kartą prieš beveik dvi savaites svarstė šį klausimą, „branduolinės saugos situacija dar labiau pablogėjo“, sakė A.Nebenzia.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos faktiškai kasdien toliau apšaudo atominės elektrinės teritoriją ir Enerhodaro miestą, o tai kelia realų radiacinės avarijos pavojų“, – kalbėjo jis.

Ukrainos ambasadorius Jungtinėse Tautose Serhijus Kyslycia atkirto, kad Rusija yra atsakinga už riziką, todėl privalo atitraukti savo karius ir įleisti į elektrinę Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspektorius.

„Vienintelis dalykas, kurį nori išgirsti visas pasaulis,.. yra pareiškimas, kad Rusija demilitarizuoja Zaporižios AE, išveda savo karius ir perduoda ją Ukrainos vyriausybei“, – sakė jis.

S.Kyslycia sakė, kad Kyjivas remia pasiūlymą surengti TATENA inspektorių vizitą branduoliniame komplekse. Ambasadorius išreiškė viltį, kad JT branduolinės priežiūros agentūra atsiųs žmonių nuolatiniam elektrinės stebėjimui.    

„Labai svarbu šią misiją vykdyti taip, kad tarptautinė bendruomenė matytų tikrąją padėtį, o ne teatralizuotą Rusijos šou“, – sakė jis.

Posėdžio pradžioje kalbėjusi JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Rosemary DiCarlo sakė, kad abi šalys turi skubiai susitarti dėl elektrinės demilitarizavimo.

„Šis objektas negali būti naudojamas kaip karinės operacijos dalis. Turi būti pasiektas susitarimas dėl saugaus demilitarizavimo perimetro teritorijos saugumui užtikrinti“, – sakė ji.

„Dar kartą raginame šalis nedelsiant suteikti TATENA misijai saugią ir nevaržomą prieigą prie objekto“, – pridūrė ji.

Trečiadienio rytą 6.55 val. paskelbtas oro atakos pavojus, rašo pravda.ua.

Oro takos pavojus paskelbtas beveik visoje Ukrainoje, išskyrus Chersono sritį ir iš dalies okupuotą Krymą.

Ukraina švenčia nepriklausomybės dieną ir mini pusmetį nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Demokratinė ir laisva Ukraina atlaikė, nors ir prarado tūkstančius žmonių ir daug teritorijų. Šis karas keičia visą pasaulio saugumo struktūrą. Kas lėmė ligšiolinę karo eigą? Kaip ji gali klostytis toliau? Apie tai 15min kalbėjosi su autoritetingais Ukrainos ir Lietuvos ekspertais bei politikais. Skaitykite čia.

Štai čia rasite specialų multimedijos pasakojimą, kuriame kviečiama prisiminti svarbiausius karo įvykius nuoitraukose.

Vokietija skirs Ukrainai dar 500 mln. eurų vertės karinės pagalbos, kurios didžioji dalis bus perduota šaliai ateinančiais metais, antradienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai. 

Ukraina bus perduotos trys oro gynybos sistemos IRIS-T, „maždaug tuzinas šarvuotųjų remonto ir evakavimo mašinų, dvi dešimtys raketų leidimo įrenginių, sumontuotų ant pikapų,.. tiksliai nutaikomų sviedinių ir kovai su bepiločiais orlaiviais skirta įranga“, sakė jis naujienų agentūrai AFP. 

Didžioji dalis šios karinės pagalbos bus pristatyta 2023 metais, pridūrė vyriausybės atstovas. 

Kancleris Olafas Scholzas ir jo vyriausybė, nusprendusi skirti 100 mlrd. eurų Vokietijos kariuomenei modernizuoti, pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai kritikuojami dėl delsimo perduoti ginkluotės Ukrainai.

O.Scholzas jau birželio pradžioje buvo sakęs, kad Berlynas perduos Ukrainai vokiečių gamintojos „Diehl“ sukurtą oro gynybos sistemą IRIS-T. 

Kaip skelbia JAV įsikūręs Karo studijų institutas, šaltiniai Rusijos vyriausybėje patvirtino, kad rusų valdžios institucijos gabena ukrainiečių vaikus į Rusiją, o rusų šeimos juos įsivaikina. Prievartinis vaikų perkėlimas iš vienos grupės į kitą „siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti nacionalinę, etninę, rasinę ar religinę grupę“ yra Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį pažeidimas.

Analitikai pažymi, kad Rusija dislokuoja saugumo pajėgas Luhansko srityje greičiausiai reaguodama į mažėjančią paramą karui ir didėjantį Luhansko gyventojų nenorą kariauti. Šis pajėgų dislokavimas atitraukia pajėgas nuo operacijų kitose Ukrainos vietose, o tai greičiausiai prisideda prie to, kad Rusijai nepavyksta ribotų taktinių laimėjimų paversti operaciniais laimėjimais.

Skelbiama, kad Rusijos pareigūnai galėjo surengti netikrą renginį Donecko mieste, siekdami pateisinti galimus išpuolius prieš Ukrainos vyriausybinius pastatus per Ukrainos nepriklausomybės dieną.

Rusijos pajėgos surengė ribotas antžemines atakas į šiaurės rytus ir pietus nuo Bachmuto, šiaurės vakariniame Donecko miesto pakraštyje ir į pietvakarius nuo Donecko miesto. Be to pasiekė ribotų laimėjimų į rytus nuo Mykolajivo miesto ir šiaurės vakarų Chersono srityje.

Tuo metu Ukrainos pajėgos toliau smogė Rusijos kariniams daliniams ir antžeminėms ryšio linijoms Chersono srityje.

Karo studijų analitikai ataskaitoje teigia, kad Rusijos federaliniai subjektai toliau didina vienkartines priemokas už šaukimą į kariuomenę naujokams ir greičiausiai į specialistų pozicijas verbuoja asmenis, neturinčius ankstesnės karinės patirties.

O Ukrainos partizanų veikla ir toliau trikdo Rusijos okupacinę veiklą.

Trečiadienį įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus minima Ukrainos nepriklausomybės diena, taip reiškiant solidarumą su karo alinama šalimi.

Ta proga pastatai Lietuvoje bus apšviečiami mėlyna ir geltona – Ukrainos vėliavos –  spalvomis.

Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene lankysis Lietuvos sostinėje įsikūrusiame Ukrainos centre.

Paminėti šią šventę Vilniuje, pievoje prie Baltojo tilto, kvies žinomi Ukrainos didžėjai, Rotušės aikštėje vyks nemokamas Lietuvos ir Ukrainos atlikėjų koncertas.

Klaipėdoje bendrą koncertą surengs vienas garsiausių džiazo saksofonininkų iš Ukrainos Andrejus Chmutas ir jaunieji muzikantai iš Klaipėdos „The Bleach band“.

Šiauliuose Ukrainos nepriklausomybės diena bus paminėta festivalyje „Šiaulių naktys“. Pirmą kartą į Lietuvą iš Charkivo turi atvykti „Ethno contemporary balete“ trupė su spektakliu „Jei gali, sakyk tyliau“. 

Anykščiuose, prie Laisvės paminklo, 31-ųjų Ukrainos nepriklausomybės metinių proga bus vaišinamasi ukrainietiškais barščiais, pampuškomis, saldžiomis bandelėmis, sumuštiniais ir kompotu. Renginio metu bus renkamos lėšos, skirtos paremti nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams, atvykusiems į Anykščių rajoną.

„Lietuvos Caritas“ savo ruožtu skelbia ketvirtąją paramos akciją, skirtą paremti Ukrainos žmonėms. Per ją surinkta parama bus skirta iš okupuotos Luhansko teritorijos pabėgusiems ir šiuo metu Dnipre besiglaudžiantiems ukrainiečiams.

Ukraina nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos paskelbė 1991 metų rugpjūčio 24 dieną, Maskvoje žlugus pučui.

Tačiau 2014 metais Rusija aneksavo Ukrainai priklausiusį Krymo pusiasalį, o šių metų vasario pabaigoje pradėjo invaziją į šią šalį.

Trečiadienio naktį rusų okupantai smogė infrastruktūros objektams Zaporožios rajone.

Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Zaporožios regioninės karinės administracijos pirmininkas Oleksandras Staruchas.

„Priešas vėl smogė regioniniam centrui. Okupantų raketos pataikė į infrastruktūrą Ševčenkovsko ir Komunarsko rajonuose. Informacija apie aukas tikslinama“, – rašė jis.

O.Staruchas paragino gyventojus laikytis oro pavojaus taisyklių ir neatskleisti informacijos.

Kaip anksčiau pranešė UNIAN, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą perspėjo, kad Rusija gali bandyti padaryti ką nors „ypač žiauraus“ per Ukrainos nepriklausomybės dieną.

Ukrainiečiai taip pat buvo įspėti apie didelę raketų smūgių grėsmę rugpjūčio 23-24 d.