Vos po kelių akimirkų faktiškai visus televizijos kanalus apskriejo grotestiški amerikiečių šventimo vaizdai, atspindėję emocinio nesubrendimo lygį, besiribojantį su kultūrine psichoze. Į Niujorko ir Vašingtono gatves suplūdusių ir šovinistinius Amerikos šūkius skandavusių bei JAV vėliavomis mojavusių žmonių, priminusių kito žmogaus mirtį garbinančio kulto narius, vaizdai atskleidžia dar vieną vadinamosios šiuolaikinės visuomenės ligą.
Šios nuomonės tikslas nėra aptarti politinį O.bin Ladeno pašalinimo aspektą ar nušviesti apie pagrindinės JAV žiniasklaidos ir valdžios surežisuotą dirigavimą tam, kaip visuomenė suvokia šį įvykį. Veikiau, šios straipsnio tikslas yra išreikšti akivaizdų iracionalumą ir tai, kaip mūsų kultūra tampa lengvai emociškai užpildoma paviršutine simbolika, o ne tikrosiomis ir pagrindinėmis problemomis, sprendimais ar racionaliais tam tikros aplinkybės svarstymais.
Per metus JAV automobilių katastrofose žūsta apie 30 tūkst. žmonių. Tai dešimt rugsėjo 11-ųjų kasmet.Pirmas ir pats akivaizdžiausias faktas yra tai, kad O.bin Ladeno mirtis nieko nereiškia tarptautinio terorizmo kontekste. Jo mirtis paprasčiausiai tarsi katarsis pasitarnauja neurotinei keršto ir atpildo minties kultūrai. Vien pats faktas, kad valdžia, kuri iš psichologinės perspektyvos visuomet atliko tėvo vaidmenį savo visuomenei, stiprina idėją, kad žmonių nužudymas yra sprendimas bet kam, turėtų būti pakankamai rimta priežastis daugeliui iš mūsų stabtelti ir pamąstyti apie šių laikų vertybių kokybę.
Po emociniais iškrypimais ir tragiško, kerštingo pavyzdžio, kaip apdovanojamas žmonių susiskaldymo ir smurto pratęsimas, slypi daug praktiškesnis pamąstymas apie tai, kokia iš tiesų yra problema ir kokia yra tos problemos vieta kitų problemų kontekste.
Bet kurio žmogaus mirtis visuomenei turi neišmatuojamas pasekmes. Mirtis niekada nėra tiesiog individo mirtis. Tai yra santykių, draugystės, paramos ir šeiminės bei bendruomenės aplinkų vientisumo pabaiga. Nebūtinos 3 tūkst. žmonių žūtys rugsėjo 11-ąją nėra nei daugiau, nei mažiau svarbios nei per Pasaulinius karus, nuo vėžio ir kitų ligų, nelaimingų atsitikimų ir pan., žuvusių žmonių mirtys.
Kaip visuomenė galime teigti, kad siekiame sukurti pasaulį, kuris strategiškai, per įvairias socialines priemones, leidžiančias užtikrinti didžiausią saugumą, kokį tik mūsų išradingumas gali sukurti, apribotų visas tokias nebūtinas pasekmes. Būtent šiame kontekste neurotinė rugsėjo 11-osios manija kenkia progresui. Buvo sukurta aplinka, kur nežmoniškos sumos pinigų, daugybė išteklių ir energijos išleidžiama ieškant ir naikinant labai mažas žmonių subkultūras, pasižyminčias ideologiniais skirtumais ir šiuos skirtumus bandančias įveikti smurtu.
Tačiau per metus vien Jungtinėse Valstijose automobilių katastrofose žūsta apie 30 tūkst. žmonių. Didžiajai daliai šių mirčių pavyktų užkirsti kelią įgyvendinus keletą labai paprastų struktūrinių sprendimų. Juk šie skaičiai – tai dešimt rugsėjo 11-ųjų kasmet... visgi panašu, kad ši epidemija niekieno nekamuoja. Per 1 mln. amerikiečių kasmet miršta nuo širdies ligų ir vėžio – priežasčių, kurios dabar tiesiogiai siejamos su aplinkos poveikiu. Nepaisant daugiau nei 330-ies rugsėjo 11-ųjų kasmet šiame kontekste, valdžios biudžete lėšų, skirtų šių ligų tyrimams, dalis nepalyginti mažesnė už pinigus, skiriamus „antiteroristinėms“ operacijoms.
Šis sąrašas, rodantis, kaip yra nukrypta nuo svarbiausių prioritetų, kai kalbama apie norą iš tiesų saugoti ir ginti žmonių gyvybes, galėtų tęstis ir tęstis. Tikiuosi, kad daugelis iš jūsų atpažįsta skaudų disbalansą su mūsų vertybėmis.
Kalbant apie kerštą ir atpildą, užbaigsiu šį tekst1 dr. Martino Lutherio Kingo jaunesniojo, kuris turėjo bemaž patį genialiausią intuityvų protą, kai klausimas būdavo susijęs su konfliktu ir nesmurto galia, citata. 1963 m. rugsėjo 15 d. įvykdytas išpuolis Birminghamo Alabamos bažnyčioje, per kurį žuvo keturios mažos mergaitės, lankiusios sekmadienio mokyklėlę.
Viešame kreipimesi dr. Kingas pasakė: „Kas nužudė šias keturias mergaites? Apsidairykite aplinkui. Pamatysite, kad daugybė žmonių, apie kuriuos niekada nebūtumėte pamąstęs, dalyvavo šiame nusikaltime. Taigi šįvakar visi iš čia turime išeiti su nauju nusistatymu kovoti. Dievas davė mums užduotį. Galbūt mūsų misija yra išsaugoti Amerikos sielą. Negalime išsaugoti šios tautos sielos mėtydami plytas. Negalime išsaugoti šios tautos sielos, išsitraukdami savo ginklus ir eidami šaudyti. Privalome žinoti, kad turime kai ką daug galingesnio. Tiesiog pasiimkite su savimi meilės ginklą“.
