Meksike įsikūrusioje Francisco Kino pradinėje mokykloje išdygo miniatiūrinis miestas – prieglauda žmonėms, kurių namai per žemės drebėjimą buvo sugriauti ar smarkiai apgadinti.
Mokyklos kieme įkurtame pirmosios pagalbos punkte gydytojai matuoja kraujo spaudimą ir gliukozės lygį. Netoliese vaikams kerpami plaukai, o streso apimtiems tėvams atliekami masažai.
Tačiau sporto salės viduje auga susierzinimas – ten, kur šeimos miega ant šalia paaukotų daiktų krūvų suguldytų čiužinių, negalima bet kada pasinaudoti dušu ar tiesiog nuspręsti, kada išjungti šviesą ir eiti miegoti.
Mokykloje įsikūrusiems meksikiečiams rūpi tik vienas dalykas – kiek ilgai jie bus čia įstrigę.
„Tai – tarsi siaubo filmas“, – sako 49 metų amžiaus Ana Maria Castaneda, prieglaudoje apsistojusi kartu su penkiais giminaičiais.
Paramos tenka atsisakyti
Meksikos vyriausybės teigimu, daugiau nei 12 tūkst. žmonių, kurių namus sunaikino ar apgadino žemės drebėjimas, bent vieną naktį praleido prieglaudose.
E.P.Nieto: „Ištekliais ir medžiagomis tiesiogiai remsime šeimas, kad jos likviduotų pažeidimus ar pasistatytų naujus namus.“
Antradienį pareigūnai namus priverstoms palikti šeimoms pažadėjo mėnesinę išmoką – 3 000 pesų (140 eurų). Ši suma skirta trims mėnesiams susirasti kitą būstą. Tačiau vidutinis butas su vienu miegamuoju kiek toliau nuo Meksiko centro gali atsieiti dvigubai brangiau.
„Ištekliais ir medžiagomis tiesiogiai remsime šeimas, kad jos likviduotų pažeidimus ar pasistatytų naujus namus“, – antradienio vakarą televizijos eteryje kalbėjo Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto.
Antradienį vyriausybės darbuotojai Francisco Kino mokykloje apsistojusius meksikiečius ragino nueiti į netoliese esantį parką ir ten pateikti prašymą dėl paramos gavimo. Vis dėlto nukentėjusieji tokį pasiūlymą vertina skeptiškai – nerimauja, kad nuėję į parką gali prarasti užsiimtą vietą prieglaudoje.
„Atleiskite, kad pertraukiu. Jie mums sako, kad jei išeisime, prarasime vietą. Tačiau jei neisime (į parką), negausime vyriausybės paramos“, – teigė vyresnio amžiaus prieglaudos gyventoja susitikimo su Meksiko miesto moterų instituto atstove metu.
„Kodėl po drebėjimo sukelto išgąsčio jie mus gąsdina tokiais pareiškimais?“ – klausė moteris.
Anot Meksiko mero Miguelio Angelo Manceros, inspektoriai patikrino 10 903 drebėjimo metu apgadintus pastatus ir nustatė, kad 83 proc. statinių yra saugūs. Vadinasi, 1 800 pastatų nėra tinkami gyventi.
43 mieste veikiančios prieglaudos nuo rugsėjo 19 dienos priglaudė 24 tūkst. žmonių. Tiesa, kai kurie čia užsuka tik trumpam – vėliau apsistoja pas draugus ar šeimos narius.
Neaišku, kiek ilgai Meksiko prieglaudos bus atviros. Francisco Kino mokykloje dirbantys savanoriai ir vyriausybės darbuotojai tikino kol kas neplanuojantys jos uždaryti.
„Tol, kol bus reikalinga“, – sakė prieglaudą tikrinusi inspektorė Elizabeth Garcia.
Kenčia ir psichologinė sveikata
Paaukotų vandens butelių ir medicinos priemonių kalnas bei augantis čia teikiamų paslaugų skaičius išduoda, kad gyventojai prieglaudoje ima įsikurti ilgesniam laikui.
Ant vaikų tualete stūksančių praustuvių dabar rikiuojasi eilė dantų šepetėlių. Buvęs sandėlys tapo erdve laikyti paaukotas medicinines priemones. Ant stalo stovi vienkartiniai juodu žymikliu pažymėti puodeliai, kuriuose – įvairios injekcijos.
M.Dominguezas: „Užfiksavome daug dėl streso pakilusio kraujo spaudimo ir cukraus kiekio kraujyje atvejų.“
Prieglaudoje dirbantis gydytojas Misaelas Dominguezas sakė, esą, gydytojai „turi beveik viską, ko reikia“.
„Užfiksavome daug dėl streso pakilusio kraujo spaudimo ir cukraus kiekio kraujyje atvejų“, – pridūrė M.Dominguezas.
Gydytojas gliukozės kraujo tyrimui bandė „pradurti“ Roberto Ramirezo pirštą. Diabetu sergantis 33 metų amžiaus muzikantas ir programuotojas gyveno daugiabutyje, kuriame šiuo metu būti pernelyg pavojinga.
Žemės drebėjimo metu jis buvo toli nuo namų, todėl negalėjo pasiimti gliukozės lygio kraujyje matavimo priemonių.
R.Ramirezas sakė, kad po žemės drebėjimo pradėjo labiau rūpintis sveikata. „Dabar ją labiau vertinu“, – teigė vaikinas.
Į kairę nuo įėjimo išdėlioti ženklai siūlo psichologinę pagalbą. Daugelis po žemės drebėjimo atvykusiųjų į prieglaudą vis dar jaučiasi sukrėsti.
37 metų amžiaus Florencia Cortes drebėjimo metu pastate buvo kartu su vos 20 mėnesių sulaukusiu sūnumi Jonatanu. Kad išgelbėtų vaiką, turėjo jį numesti lauke buvusiam pastato santechnikui.
Anksčiau Jonatanas visur sekiojo motiną, tačiau dabar jis tiesiog negali atsitraukti nuo tėvo, kurio žemės drebėjimo metu nebuvo namuose.
„Jis pasikeitė, – guodėsi F.Cortes. – Galbūt jis mano, kad jį išmečiau ir jo nebemyliu.“
Kai kurie jų žada, kad meksikiečiai prieglaudose galės likti tol, kol ras vietą, kurią gali pavadinti namais.
Daugelis apsistojusiųjų prieglaudoje nepasitiki vyriausybe ir nemano, kad ji tinkamai suvaldys krizę. Nors vyriausybės darbuotojai reguliariai užsuka jų aplankyti, politikai čia beveik nesirodo.
Kai kurie jų žada, kad meksikiečiai prieglaudose galės likti tol, kol ras vietą, kurią gali pavadinti namais.
„Vyriausybė tars paskutinį žodį, tačiau čia niekas nieko nežino apie vyriausybę“, – sakė 81 metų amžiaus Angelina Usuna.
Prieglaudos gyventojus didžiausi sunkumai užklumpa naktį. Saujelė laimingųjų turi paaukotus čiužinius, tačiau dauguma miega ant nepatogių porolono kilimėlių.
Jei pasiseka, jie pamiega bent keletą valandų. Suvokdami, kad gyvena bendroje erdvėje, nesijaučia turintys teisę kitus nutildyti ar išjungti šviesą.
Be to, salė negali būti visiškai tamsi. Remiantis prieglaudos saugumo protokolu, žemės drebėjimo atveju bent viena lempa turi būti įjungta.
