Dvi dienas ir naktis po pirmojo, 7,8 balo žemės drebėjimo spontaniškai susiformavusi gelbėtojų armija keliuose miestuose abipus šalių sienos esant minusinei oro temperatūrai ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.
Pareigūnai ir medikai teigė, kad Turkijoje žuvo 9 057 žmonės, o Sirijoje – 2662, taigi, iš viso žuvo 11 719 žmonių.
Žuvusiųjų skaičius dar gali smarkiai išaugti, jei pasitvirtins didžiausi ekspertų nuogąstavimai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas įspėjo, kad senka laikas tūkstančiams sužeistųjų ir po griuvėsiais dar esančių žmonių.
Pareigūnai ir gelbėtojai iš abiejų pusių teigia, kad Turkijoje beveik 50 000 žmonių patyrė sužalojimus, o Sirijoje – 5000.
Mesutui Hancerui iš Turkijos Kachramanmarašo miesto, esančio netoli drebėjimo epicentro, jau per vėlu. Jis sėdėjo ant griuvėsių, iš sielvarto nepajėgdamas kalbėti, nepaleisdamas savo žuvusios 15 metų dukters Irmak rankos.
Net ir tiems, kas liko gyvi, ateitis atrodo niūri.
Daug žmonių dėl nesiliaujančių pakartotinių požeminių smūgių, šalto lietaus ir sniego glaudžiasi mečetėse, mokyklose, net autobusų stotelėse, degindami šiukšles, kad liktų gyvi.
Auga nusivylimas, kad pagalba keliauja pernelyg lėtai.
„Negaliu ištraukti savo brolio iš griuvėsių. Negaliu susigrąžinti sūnėno. Apsidairykite. Dėl Dievo, čia nėra nė vieno valstybės pareigūno“, – Kachramanmaraše sakė Ali Sagiroglu.
„Dvi dienas valstybės čia nematome... Vaikai šąla“, – sakė jis.
Netoliese esančiame Gaziantepe parduotuvės uždarytos, šildymo nėra, nes gamtinių dujų tiekimas sustabdytas siekiant išvengti sprogimų, o rasti benzino sunku.
61 metų Celalas Denizas sakė, kad policijai teko įsikišti, kai „ėmė maištauti“ gelbėtojų komandų laukusios minios.
Maždaug 100 žmonių susisupę į antklodes miegojo oro uosto salėje, kur paprastai sutinkami Turkijos politikai ir įžymybės.
„Matėme, kaip griūva pastatai, tad žinome, kad mums pasisekė, likome gyvi, – sakė Zahide Sutcu, atėjusi į oro uostą su dviem savo mažais vaikais. – Tačiau dabar mūsų gyvenime tiek daug nežinios. Kaip aš pasirūpinsiu vaikais?“
Kitapus sienos, Sirijos šiaurėje, dešimtmetį trunkantis pilietinis karas ir Sirijos bei Rusijos bombardavimai jau ir taip buvo sugriovę ligonines, sužlugdę ekonomiką, nulėmę elektros, degalų ir vandens trūkumą.
Sukilėlių kontroliuojamame Džindairise net džiaugsmą, kad buvo išgelbėta naujagimė, lydi liūdesys.
Mažylė bambagysle dar buvo susijusi su motina, žuvusia per žemės drebėjimą.
„Kasdami išgirdome balsą, – naujienų agentūrai AFP pasakojo giminaitis Khalilas al Suwadi. – Nuvalėme dulkes ir radome kūdikį su bambagysle, nukirpome ją ir mano pusbrolis nuvežė naujagimę į ligoninę.“
Mažylė yra vienintelis išgyvenęs tos šeimos žmogus; jai liko tik tolimesnių giminaičių. Žuvę šeimos nariai antradienį buvo palaidoti bendrame kape.
Tarptautinė pagalba
Dešimtys šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Kiniją ir Persijos įlankos valstybes, pažadėjo padėti, o paieškos grupės ir pagalbos reikmenys pradėti gabenti lėktuvais.
Prie nelaimės prisidėjo ir žiemos audra, nes daugelis kelių – kai kurie iš jų buvo sugadinti žemės drebėjimo – tapo beveik nepravažiuojami, todėl kai kuriuose regionuose susidarė kilometrinės spūstys.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas paskelbė trijų mėnesių nepaprastąją padėtį 10 pietrytinių provincijų.
R.T.Erdoganas trečiadienį taip pat pripažino, kad jo vyriausybė, reaguodama į galingą žemės drebėjimą, nusinešusį tūkstančius gyvybių, padarė klaidų.
„Žinoma, yra spragų. Sąlygos aiškiai matomos. Neįmanoma pasiruošti tokiai nelaimei“, – teigė jis, pateikdamas kol kas tiesiausią atsaką į kaltinimus, esą jo vyriausybė nesugeba užtikrinti pakankamo skaičiaus gelbėtojų ir pagalbos priemonių.
PSO įspėjo, kad nuo galingo žemės drebėjimo gali nukentėti iki 23 mln. žmonių, ir paragino valstybes skubiai padėti Turkijai ir Sirijai.
Sirijos Raudonasis pusmėnulis kreipėsi į Vakarų šalis prašydamas panaikinti sankcijas ir suteikti pagalbą, nes prezidento Basharo al Assado vyriausybė Vakarų akyse tebėra pariju, o tai apsunkina tarptautines pagalbos pastangas.
Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nebendradarbiaus su Damasko vyriausybe.
„Šios lėšos, žinoma, skiriamos Sirijos žmonėms – ne režimui. Tai nepasikeis“, – sakė jis.
Pagalbos agentūros taip pat paprašė Sirijos vyriausybės leisti vėl atidaryti sienos perėjimo punktus, kad būtų galima gabenti pagalbą į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas.
Vienas svarbiausių Jungtinių Tautų pareigūnų trečiadienį paragino nuo žemės drebėjimo nukentėjusią Sirijos vyriausybę palengvinti pagalbos tiekimą į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas šiaurės vakaruose ir perspėjo, kad pagalbos atsargos netrukus bus išeikvotos.
„Palikite politiką nuošalyje ir leiskite mums dirbti humanitarinį darbą“, – sakė JT nuolatinis Sirijos koordinatorius El-Mostafa Benlamlihas, duodamas interviu naujienų agentūrai AFP, ir perspėjo: „Mes negalime sau leisti laukti ir derėtis. Kol derėsimės, viskas bus baigta, viskas žlugs“.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjunga planuoja kovą surengti paramos tiekėjų konferenciją, kurios tikslas bus sutelkti tarptautinę pagalbą Turkijai ir Sirijai, kad jos galėtų likviduoti šią savaitę įvykusio žemės drebėjimo padarinius.
„Dabar lenktyniaujame su laiku, kad kartu išgelbėtume gyvybes. Netrukus kartu telksime pagalbą. Turkija ir Sirija gali pasikliauti ES“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė ji.
Turkijos ir Sirijos pasienis yra viena aktyviausių pasaulyje žemės drebėjimų zonų.
Pirmadienį įvykęs žemės drebėjimas buvo didžiausias Turkijoje nuo 1939-ųjų kai rytinėje Erzindžano provincijoje žuvo 33 000 žmonių.
1999 metais per 7,4 balo žemės drebėjimą žuvo daugiau kaip 17 000 žmonių.
Ekspertai jau seniai perspėja, kad didelis žemės drebėjimas gali nuniokoti Stambulą – 16 mln. gyventojų turintį megapolį, pilną palaikių namų.
„Baltieji šalmai“ prašo tarptautinės pagalbos Sirijai
Gelbėjimo grupė „Baltieji šalmai“, vykdanti gelbėjimo darbus sukilėlių kontroliuojamose pražūtingo žemės drebėjimo nuniokotose Sirijos teritorijose, trečiadienį paprašė tarptautinės pagalbos vykstant „lenktynėms su laiku“.
Į pirmadienį Turkiją ir Siriją sukrėtusį 7,8 balo žemės drebėjimą pirmieji sureagavo prieš dešimtmetį įkurtos grupės, kurios pagrindinis tikslas – gelbėti civilių gyventojų gyvybes Sirijos pilietinio karo metu, savanoriai.
Nuo tada, kai įvyko nelaimė, jie sunkiai dirba gelbėdami žmones iš dešimčių su žeme sulygintų pastatų griuvėsių karo draskomos Sirijos šiaurės vakarinėse teritorijose, kurių nekontroliuoja vyriausybė.
Vaizdo įraše, kuriuo aktyviai dalijamasi socialiniuose tinkluose, matyti, kaip minios žmonių, apsupusių „Baltuosius šalmus“, džiaugsmingai šūkauja, kai jie iš sugriuvusio pastato Idlibo provincijoje ištraukia mergaitę ir visą jos šeimą.
„Į mūsų regioną turi atvykti tarptautinės gelbėtojų komandos“, – teigė grupės, kurios oficialus pavadinimas – Sirijos civilinė gynyba, atstovas Mohammedas Shibli.
„Žmonės miršta kiekvieną sekundę, mes lenktyniaujame su laiku“, – naujienų agentūrai AFP teigė jis iš kaimyninės Turkijos.
Pirmadienį įvykęs žemės drebėjimas nusiaubė ištisus didelių Turkijos ir Sirijos miestų rajonus bei pražudė mažiausiai 11 236 žmones, tūkstančiai buvo sužeisti, o dar daugybė asmenų žiemos metu liko be pastogės.
Vyriausybės ir „Baltųjų šalmų“ duomenimis, vien Sirijoje žuvo mažiausiai 2662 žmonės.
M.Shibli teigė, kad vienai grupei neįmanoma likviduoti didelio masto nelaimės padarinių sukilėlių kontroliuojamuose šiaurės vakaruose, kur gyvena daugiau nei 4 mln. asmenų.
„To negali padaryti net valstybės“, – teigė jis ir pridūrė, kad grupės savanoriai dar nespėjo pasiekti visų nuo nelaimės nukentėjusių vietų.
Pro griuvėsius braunasi plikomis rankomis
Trečiadienį Jungtinė Karalystė paskelbė, kad ketina papildomai skirti 800 000 svarų sterlingų (901 tūkst. eurų) gelbėjimo grupei paremti.
„Baltieji šalmai“ savo veiklą pradėjo 2013-aisiais, kai Sirijoje pilietinis karas jau skaičiavo trečius metus, ir savo veiklą vykdo nuo karo nukentėjusiose opozicijos kontroliuojamose zonose.
Jų nuveikti darbai buvo įvertinti tarptautiniu mastu. 2017-aisiais srautinės televizijos platformos „Netflix“ dokumentinis filmas „Baltieji šalmai“ (The White Helmets) pelnė „Oskarą“, o 2018-aisiais šiam Holivudo apdovanojimui buvo nominuotas antrasis filmas apie šią grupę „Paskutiniai Alepo žmonės“ (Last Men in Aleppo).
Tarp savanorių yra 3300 jaunų vyrų ir moterų, iš kurių 1600 šiuo metu dalyvauja paieškos ir gelbėjimo operacijose.
„Po 56 valandų nepertraukiamo darbo... šimtai šeimų vis dar yra dingusios arba įstrigusios po griuvėsiais“, – teigė M.Shibli.
Jis pridūrė, kad „žmonių galimybės išgyventi mažėja“ spaudžiant šalčiui.
Gelbėjimo grupei šiuo metu reikia sunkiosios technikos, atsarginių dalių jau turimoms mašinoms ir įrangai, „bet kada jas gausime“, klausimą kėlė M.Shibli.
AFP korespondentai iš visos karo nuniokotos Sirijos teigė, kad gelbėtojams ir gyventojams tenka plikomis rankomis brautis per griuvėsius.
Viena iš „Baltųjų šalmų“ savanorių Fatima Obeid AFP pasakojo, kad nepaisant didelio fizinio išsekimo, komanda vis dar intensyviai dirba.
„Galimybė ištraukti išgyvenusius žmones suteikia jiems neapsakomo džiaugsmo ir jaudulio“, – sakė ji iš Idlibo provincijoje esančio Sarmados miesto.
