Praėjus beveik šešiems dešimtmečiams nuo taikdarių pasiuntimo į šią Viduržemio jūros salą, Jungtinės Tautos stengiasi tarpininkauti siekiant sutarties tarp tarptautinės bendrijos pripažįstamos Kipro Respublikos ir separatistinio turkiškojo Šiaurės Kipro, kurio suverenitetą pripažįsta tik Ankara.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas nuvyko į Ženevą prižiūrėti tris dienas įvairiais formatais vyksiančių derybų. Ankstesnis derybų ratas žlugo prieš ketverius metus.
„Generalinis sekretorius nusiteikęs realistiškai“, – A.Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas sakė žurnalistams Ženevoje prieš deryboms prasidedant.
„Šį reikalą jis gerai išmano. Jis anksčiau yra dalyvavęs diskusijose. Taigi, jis nusiteikęs realistiškai“, – pridūrė atstovas.
S.Dujarricas pabrėžė, kad derybos yra „neformalios“ ir kad per jas siekiama išsiaiškinti, ar yra bendras pagrindas, kuriuo remdamosi ginčo šalys galėtų susiderėti dėl ilgalaikio Kipro problemos sprendinio per prognozuojamą laikotarpį.
Po 16 val. vietos (17 val. Lietuvos) laiku JT nurodė, kad A.Guterresas pradėjo pirmąjį susitikimą su Kipro turkų lyderiu Ersinu Tataru.
Vėliau JT vadovas turėjo susitikti su Kipro Respublikos prezidentu Niku Anastasiadžiu ir surengti priėmimą delegacijų vadovams, nurodė Jungtinės Tautos.
Į naujausias derybas taip pat buvo pakviesta Turkija, Graikija ir Jungtinė Karalystė – 1960 metais paskelbtos Kipro nepriklausomybės garantės. šioms trims šalims atstovauja jų užsienio reikalų ministrai.
Padalyta sala
Kipras buvo padalytas 1974 metais, kai Turkija pasiuntė savo pajėgas į salą po perversmo, įvykdyto Kipro prisijungimo prie Graikijos šalininkų. Šiaurės Kipro turkų paskelbtą nepriklausomybę pripažįsta tik Ankara.
Į Europos Sąjungą Kipras įstojo 2004 metais, bet tik pietinė, tarptautinės bendruomenės pripažįstama Kipro Respublika visokeriopai naudojasi narystės privalumais.
Besitęsiantis Kipro susiskaldymas didino įtampą su Turkija, Ankarai reiškiant teises į potencialius naftos ir dujų išteklius Viduržemio jūros rytinėje dalyje. Be to, šis konfliktas išlieka didelė kliūtis Ankaros siekiams įstoti į Europos Sąjungą, nors šie užmojai yra paralyžiuoti ir dėl kitų nesutarimų.
Kipro graikai didesnį ES įsitraukimą į taikos derybas laiko potencialia apsauga, kad derybos pakryps Turkijai ir Kipro turkams parankesne linkme, ne federacijos, o dviejų valstybių sprendinio link.
Triuškinama dauguma Kipro graiku yra griežtai nusistatę prieš salos padalijimo etniniu pagrindu įteisinimą.
Kipro vyriausybė taip pat remiasi keliomis JT Saugumo Tarybos rezoliucijomis, kuriose sakoma, kad bet kokia taikos sutartis turi būti grindžiama federaliniu modeliu.
Turkija ir Kipro turkai padėtį vertina kitaip ir teigia, kad dešimtmečius vykusios derybos dėl federacijos nieko nedavė ir kad dviejų valstybių sprendinys turėtų būti laikomas įgyvendinama alternatyva.
E.Tataras praeitą mėnesį pakartojo, kad Kipro federacijos modelis „žlugo“. Pasak jo, taikos susitarimas, grindžiamas „dviejų viena šalia kitos gyvuojančių valstybių bendradarbiavimu pagal suverenaus lygiateisiškumo principą“, yra remiamas Turkijos, „kuri yra didžiausia ir galingiausia valstybė regione“.
