Tačiau kol kas nėra jokių garantijų, kad ginčas tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių bus sėkmingai užbaigtas.
Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis ir Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci, kurie daugiau nei pusantrų metų dalyvavo parengiamosiose diskusijose prieš šias derybas, yra vieni uoliausių susitarimo šalininkų.
Tačiau jie abu pripažįsta, kad dar esama svarbių neišspręstų klausimų, todėl perspektyvos, kad greitai bus užbaigtas vienas ilgiausiai trunkančių geopolitinių ginčų pasaulyje, tebėra labai miglotos.
JT ėmėsi visų įmanomų žingsnių susitarimui pasiekti, nes mano, jog šios derybos yra geriausia per dešimtmetį proga susitarti dėl salos suvienijimo.
„Esama realios galimybės, kad 2017-ieji taps metais, kai kipriečiai laisva valia nuspręs atvesti naują istorijos puslapį“, – sakė JT pasiuntinys, Norvegijos diplomatas Espenas Barthas Eide.
Derybų išvakarėse Kipro graikų ir turkų bendruomenių nariai susirinko Nikosijoje stebėti atlikėjų iš abiejų salos dalių koncerto pavadinimu „Countdown to Peace“ (Atgalinis skaičiavimas iki taikos), kuriame turėjo skambėti ir garsioji „The Beatles“ daina „Come Together“.
„Esame pasirengę. Taigi, siunčiame žinią savo lyderiams, visam pasauliui, kad mes, šios salos žmonės, galime gyventi drauge“, – sakė Marilena Evangelu, leidinio „Politis“, kuris buvo vienas iš koncerto organizatorių, interneto svetainės vyriausioji redaktorė.
Tačiau kai kurie ekspertai prognozuoja, kad derybos Ženevoje pasmerktos žlugti dėl didžiulių nesutarimų esminiais klausimais, tokiais kaip nuosavybė, teritoriniai pakeitimai ir saugumas.
„Laukia sunki savaitė“
Sekmadienį išvykdamas į Ženevą Kipro turkų lyderis M.Akinci sakė, kad šios derybos yra „kryžkelė“.
„Nepasiekėme taško, kur Ženeva galėtų tapti galutiniu sprendiniu. Turime būti budrūs“, – sakė jis.
„Mūsų laukia sunki savaitė“, – pridūrė M.Akinci.
Kipro prezidentas N.Anastasiadis savo ruožtu socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad vyksta į derybas „su viltimi, pasitikėjimu ir santarve“, nors kiek anksčiau pripažino, kad vis dar „esama reikšmingų nuomonių skirtumų esminiais klausimais“.
Maždaug milijoną gyventojų turintis Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos.
Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebelaiko 35 tūkst. karių.
Esminiai klausimai
Visada buvo sutariama, kad pagal bet kokį būsimą taikos susitarimą kažkiek teritorijos, kurią šiuo metu kontroliuoja Kipro turkai, turės būti perleista Kipro graikams.
Tačiau nesutarimai, kiek ir kokių teritorijų turėtų būti perleista, buvo viena priežasčių, trukdžiusių sėkmingai užbaigti keturis dešimtmečius trunkančias derybas dėl salos suvienijimo.
Šis klausimas itin reikšmingas, kad abu lyderiai žada dėl bet kokio būsimo taikos susitarimo rengti referendumus.
2004 metais dauguma Kipro turkų per referendumą pasisakė už JT parengtą salos suvienijimo planą, tačiau jį triuškinama dauguma balsų atmetė Kipro graikai.
Abi pusės taip pat smarkiai nesutaria dėl to, kokiam skaičiui Kipro graikų turėtų būti sudaryta galimybė grįžti į savo namus, kuriuos jiems teko palikti 1974 metais. M.Akinci siekia, kad kiek įmanoma mažiau Kipro turkų būtų priversti persikelti antrą kartą.
Be to, nesutariama ir dėl tam tikrų saugumo aspektų, įskaitant Turkijos karinės intervencijos teisę, kuri, pasak Kipro turkų, yra gyvybiškai svarbi jų saugumo užtikrinimui. Kipro graikai ją griežtai atmeta ir vadina grėsme jų saugumui .
M.Akinci taip pat reikalauja, kad prezidentavimas vyktų rotacijos principu, t.y. kas dvejus metus į šį postą būtų renkamas Kipro turkų bendruomenės atstovas. Tačiau į tokią idėją nepalankiai žiūri Kipro graikai.
Trečiadienį derybininkai pristatys žemėlapius su savo pasiūlymais dėl būsimos dviejų narių federacinės valstybės vidaus sienų.
Jei viskas vyks kaip numatyta, ketvirtadienį prie derybininkų turėtų prisijungti Graikijos, Turkijos ir buvusios Kipro kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos lyderiai.
