Deklaraciją iš viso sudaro 836 žodžiai – apie du puslapius. Dokumentas 26 proc. ilgesnis nei 50-ojo ES gimtadienio proga prieš 10 metų Berlyne paskelbtas tekstas.
Tai tikriausiai nenuostabu – 2007-aisiais tokios diskusijos apie ES ateitį ir apskritai kryptį kaip dabar dar nevirė. Negana to, pernai birželį britai per referendumą balsavo už Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Bendrijos. Kitą savaitę šis procesas jau bus aktyvuotas.
Pagrindinės Romos deklaracijos, kuri dar tik bus paskelbta, tezės:
„Mes, 27 šalių narių atstovai, didžiuojamės Europos Sąjungos pasiekimais...“
Skaičius 27 šiuo atveju svarbus dėl to, kad deklaracijoje tai yra vienintelė ir netiesioginė nuoroda į „Brexit“. Prieš 10 metų Berlyne paskelbtame dokumente jokios nuorodos į ES narių skaičių nebuvo.
Romoje Jungtinės Karalystės ministrės pirmininkės Theresos May nebus – ji ruošiasi artimiausiomis dienomis aktyvuoti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti vesti šalį iš Bendrijos. Procesas užtruks dvejus metus.
„...Taika, demokratinės teisės ir įstatymo viršenybė...“
Preambulėje ES lyderiai siūlo pažvelgti į teigiamą Bendrijos pasiekimų pusę, kuri, jų manymu, šiuo metu užgožta nerimo dėl nacionalistinių judėjimų populiarėjimo Europoje. Daugelis europiečių yra per jauni, kad atsimintų XX amžiaus karus, neretas daug nežino ir apie Šaltojo karo laikotarpį.
„Įstatymo viršenybė“ daliai analitikų tikrai primins Briuselio nuogąstavimus dėl esą pavojingų, autokratizmu kvepiančiu permainų Lenkijoje ir Vengrijoje.
„...Beprecedenčiai iššūkiai...“
Berlyne priimtame dokumente iššūkiai buvo tik „dideli“. Šiemet į deklaracijos tekstą grįžta „regioniniai konfliktai“ – Ukrainoje, Sirijoje, Balkanuose. Dėmesys skiriamas ir terorizmui – nuo 2015 metų surengtos atakos Prancūzijoje, Belgijoje ir Vokietijoje.
2007-ųjų deklaracijoje neminimas „spaudimas dėl migracijos“ – o per dvejus pastaruosius metus į Bendriją atvyko virš 1 mln. žmonių. Krizė supjovė skirtingas ES šalis.
Grėsme dabar jau laikomas ir protekcionizmas – čia kalti naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymai. Berlyne nerimauta dėl Europos gebėjimo konkuruoti pasaulinėse rinkose.
Galiausiai užsimenama apie „socialinę ir ekonominę nelygybę“ – taip atiduodama duoklė euro zonos skolų krizei, kuri labiausiai jaučiama Graikijoje, ir nepakankamai greitai mažėjančiam Vakarų Europos atotrūkiui nuo Rytų Europos.
„...Sustiprinsime ES dar didesne vienybe ir solidarumu. <...> Pavieniui mus parblokštų pasaulinės dinamikos. Laikymasis kartu – geriausias mūsų šansas...“
Pagrindinė iš Romos siunčiama žinia – „vienybė“. Apie ją kalbėti būtina po to, kai britų rinkėjai, kaip daug kas bijosi, atvėrė Pandoros skrynią ir Bendrija gali imti byrėti.
Pareigūnai Briuselyje atkakliai kalba apie „solidarumą“, kurio esą trūksta ginčijantis, kiek ir apskritai reikia priimti pabėgėlių, taip pat – diskutuojant apie ES biudžetą ar eurą.
„...Veikime kartu, kai tik įmanoma, skirtingais greičiais ir intensyvumu – kai reikia, kaip elgdavomės ir praeityje ES sutarties rėmuose...“
Šiuo sakiniu kabinamasi į ginčą dėl „kelių greičių Europos“ – rytinių Bendrijos narių teigimu, tokia vizija iš tiesų yra būdas atimti iš jų subsidijas ir apskritai galią.
Tuo metu šešios ES įkūrėjos ir Europos Komisija mano, kad greitesnė integracija greičiau padėtų nuraminti nusivylusius rinkėjus.
„...Mūsų Sąjunga yra nesuskilusi ir neskaidoma“
Turint omenyje, kad netrukus bus aktyvuotas „Brexit“ procesas, tokie žodžiai skamba gana tuščiai. Be to, girdėti arogantiški praeityje jau girdėtų kalbų apie „nesulaužomą Sąjungą“ – Sovietų, aidai.
„...Sąjunga, kuri išlieka atvira toms Europos šalims, kurios visiškai priima mūsų vertybes“
Tai yra alyvos šakelė valstybėms, ypač – Balkanų regione, kuriose manoma, kad ES mindžikuoja nevykdama pažadų dėl būsimos narystės.
„...Saugi ir apsaugota Europa...“
Tai yra pirmasis iš keturių plačiųjų tikslų, pateikiamų deklaracijoje. Berlyne prieš 10 metų sienos buvo „atviros“, o Romoje bus paskelbta, kad jos atviros ES viduje.
Pabrėžiama „išorinių sienų apsaugojimo“ svarba – Bendrija nenori, kad pasikartotų 2015-ųjų chaosas dėl migracijos.
„...Klestinti ir tvari Europa...“
Siekiama „sustiprinti“ eurą. 2007 metų dokumente rašyta, kad euras stiprina Europą. Beveik dešimtmetį besitęsianti finansinė krizė tikrai paliko savo žymę.
„...Sociali Europa: Sąjunga, kuri skatina ekonominį ir socialinį progresą, taip pat susitelkimą ir konvergenciją...“
Toks tikslas vienas keblesnių. Rytiečiai mano, kad vakariečiai stumia protekcionistines priemones dėl atlyginimų ir socialinių išmokų, taip pirmiesiems trukdydami konkuruoti ir augti bendrojoje rinkoje.
„...Stipresnė Europa pasaulyje...“
Taip atkreipiamas dėmesys sustiprinti ES šalių bendradarbiavimą gynybos srityje tokiu metu, kai Bendriją palieka skeptiški britai. Vis dėlto pabrėžiama, kad glaudesnis bendradarbiavimas niekaip nesikirs su JAV remiamu ir de facto vadovaujamu NATO.
„...Turime išgirsti mūsų piliečių pastabas...“
Be jokios abejonės, po „Brexit“ ir dabar, kai Marine Le Pen turi realių šansų laimėti Prancūzijos prezidento rinkimus, klausytis ir išgirsti ES tiesiog privalo.
