„Be Ukrainos ginkluotųjų pajėgų rėmimo, aprūpinimo, mokymo ir modernizavimo, mes taip pat privalome atkurti savo kovinį pajėgumą ir parengtį. Beveik nebūna dienos, kad Kremlius neskelbtų grasinimų, kurie kartas nuo karto nukreipiami ir prieš mūsų draugus Baltijos šalyse“, – sakė S.Moeller.
„Taip, yra galimų scenarijų, kai Vladimiras Putinas užpuls NATO teritoriją, galbūt per artimiausius kelerius metus. Ir Vokietija tai suprato.
Mes atitinkamai aprūpiname savo ginkluotąsias pajėgas, savo Bundesverą. Šiais savo veiksmais Vokietija aiškiai orientuojasi į kolektyvinę gynybą Europos ir transatlantiniame kontekste. Būdami vieningi, kaip aljanso dalis, galime būti stiprūs ir atgrasyti Rusiją.
Vokietija, būdama svarbia jėga Europos centre, prisiima didesnę atsakomybę NATO. Suprantame, ko iš mūsų tikimasi“, – sakė ji.
Taip ji kalbėjo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos surengtoje Baltijos karinėje konferencijoje, vykstančioje Vilniaus rotušėje.
S.Moeller pabrėžė, kad Vokietija didina gynybos biudžetą ir išlaikys pasiektą 2 proc. BVP rodiklį ateityje, tęs oro policijos misiją Baltijos šalyse, stiprins buvimą Baltijos jūroje ir nuolat dislokuos brigadą Lietuvoje iki 2027-ųjų. Pasak S.Moeller, tai pirmas toks atvejis Vokietijos istorijoje, rodantis esminį pokytį Vokietijos politikoje.
JAV analitikai: Rusija gali užpulti NATO anksčiau, nei tikimasi
Rusija galimai ruošiasi pradėti didelio masto ginkluotą konfliktą su NATO per trumpesnį laiką, nei anksčiau prognozavo daugelis Vakarų analitikų, naujausioje ataskaitoje skelbia Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertai.
Jie įvardijo, kad tokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino planus rodo iš karto trys veiksniai: finansiniai, ekonominiai ir kariniai rodikliai.
Analitikai priminė, kad per susitikimą su Valstybės Dūmos frakcijų vadovais (tai įvyko po Rusijos prezidento rinkimų) V.Putinas dar kartą pabrėžė Rusijos ekonomikos plėtros svarbą.
„Neatrodo, kad Rusijai gresia neišvengiama finansinė krizė, o karinių išlaidų didinimas buvo reikšmingiausias Rusijos biudžeto politikos pokytis, todėl pastangos užtikrinti Rusijos finansinę ateitį veikiau skirtos nustatyti ilgalaikes sąlygas, o ne spręsti neatidėliotinas finansines problemas.“
Pasak ataskaitos, karinė grėsmė, kurią Rusija nori kelti pasauliui, priklauso nuo finansinių išteklių, kuriuos V.Putinas gali nukreipti karine linkme. Šiuo metu jis stengiasi sudaryti sąlygas ekonomikai stabilizuoti.
„Labiausiai tikėtina, kad tai yra Rusijos finansinio ir vidaus pasirengimo galimam būsimam didelio masto konfliktui su NATO, o ne tik užsitęsusiam karui Ukrainoje, dalis“, – pažymėjo analitikai.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu taip pat neseniai pabrėžė keletą dalykų, kurie, kaip spėjama, greičiausiai yra Rusijos ilgalaikių pastangų pasirengti galimam naujam karui dalis.
Trečiadienį jis paskelbė apie kariuomenės korpuso (greičiausiai turimas omenyje šiuo metu Karelijoje formuojamas AK arba Ukrainos Chersono srityje dislokuotas 40-asis AK) ir motorizuotosios pėstininkų divizijos (greičiausiai turima omenyje 67-oji divizija, dislokuota Charkivo ir Luhansko linijoje kaip naujos 25-osios jungtinės kariuomenės dalis) formavimą.
Stiprina kariuomenę
Rusijos gynybos ministerijos vadovas taip pat sakė, kad Rusijos kariuomenė iki 2024 m. pabaigos planuoja suformuoti dvi jungtines ginkluotųjų pajėgų armijas, 14 divizijų ir 16 brigadų.
Vykstantys personalo pokyčiai Rusijos gynybos ministerijoje gali būti dar vienas rodiklis, rodantis, kad Rusija ruošiasi ilgalaikiam konfliktui.
Rusijai trūksta personalo, karinės infrastruktūros ir mokymo pajėgumų
Analitikai įvertino, kad šiuo metu Rusijai trūksta personalo, karinės infrastruktūros ir mokymo pajėgumų, kad artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų tinkamai sukomplektuoti kelias visiškai naujas divizijas iki kariuomenės junginių lygio ir užtikrinti visišką kovinę parengtį.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, remdamasis neįvardintais Vokietijos tyrimais, interviu televizijai CNBC pabrėžė, kad V.Putinas intensyvina pastangas pervesti Rusiją į karo ekonomiką, siekdamas, kad jau 2026 ar 2027 m. ji galėtų užpulti NATO.
Vasario 9 d. Danijos gynybos ministras Troelsas Lundas Poulsenas pareiškė, kad nauji žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija gali bandyti užpulti NATO šalį per ateinančius 3-5 metus, t.y. greičiau nei nurodoma praeitais metais paskelbtame NATO vertinime.
Tačiau tikėtina, kad tokiomis reformomis bus siekiama kurti ilgalaikius Rusijos karinius pajėgumus, kuriuos galima nukreipti NATO link, o ne iš karto sukurti ir sukomplektuoti naujus dalinius iki kariuomenės lygmens, rašoma ataskaitoje.
