Žmogžudystės Vokietijoje taip ir nebuvo įvykdytos, bet planuota panaudoti sprogmenis ir nuodus. O KGB vadas buvo toks nekompetentingas, kad pavyko slapta įrašyti jo vestą susitikimą.
Baltarusijos KGB taip pat planavo baltarusių žurnalisto Pavelo Šeremeto nužudymą. Jis žuvo 2016 metais Ukrainoje susprogdinus jo automobilį.
Vokietijoje – trys taikiniai
„Prezidentas laukia šių operacijų“, – savo biure Minske 2012-ųjų balandžio 11 dieną kalbėjo tuometinis KGB vadas Vadimas Zaicevas.
Šis pokalbis buvo slapta įrašytas ir vėliau perduotas „EUobserver“ redakcijai.
V.Zaicevas kreipėsi į KGB Alfa grupės – elitinio antiteroristinio dalinio – pareigūnus.
KGB vadas kalbėjo apie trijų Vokietijoje gyvenančių baltarusių nužudymą: buvusio Baltarusijos kalėjimo direktoriaus Olego Alkajevo, buvusio pulkininko Vladimiro Borodačo ir buvusio kovos su korupcija pareigūno Viačeslavo Dudkino.
Pasak V.Zaicevo, A.Lukašenka operacijoms skyrė 1,2 mln. eurų ir norėjo „matyti rezultatus“.
„Svarbu, kad niekas nė nepagalvotų apie KGB“, – V.Zaicevą cituoja „EUobserver“.
„Aišku, kaip galime ką nors nuskandinti ar nušauti. Tai aišku. Tačiau kaip inicijuoti sprogimą, kaip pradėti padegimą ir nepalikti pėdsakų, žmogžudystę ir panašiai – tai neaišku“, – kalbėjo KGB vadas.
KGB pareigūnai taip pat aptarė P.Šeremeto, tuo metu gyvenusio Rusijoje, nužudymą.
„Turime dirbti dėl Šeremeto, kuris yra labai nepatogus“, – V.Zaicevą cituoja „EUobserver“.
V.Zaicevas norėjo, kad P.Šeremeto nužudymas pasiųstų žinią visuomenei.
„Mes padėsime sprogmenį ir panašiai, ir ši suknista žiurkė bus padalyta gabalais – kojos į vieną pusę, rankos į kitą. Jei viskas atrodys kaip natūralios priežastys, žmonių mintis tai paveiks kitaip“, – sakė V.Zaicevas.
Remiantis „Euobserver“ gauta vidine KGB ataskaita, P.Šeremetas Maskvoje buvo stebimas.
Viena iš V.Zaicevo idėjų buvo surasti „profesionalą ar automobilių mechaniką, kuris tai padarytų taip, kad joks suknistas ekspertas Vokietijoje nesupras, kad automobilis buvo tyčia sugadintas ir todėl nuvažiavo nuo kelio“.
Tačiau susitikime buvo įspėta, kad sprogimas gali sužeisti aplinkinius.
„Dar vienas įdomus pasiūlymas... Vitebske yra profesorius, toksikologijos ekspertas, kuris labai gerai išmano natūralius ir dirbtinius nuodus“, – teigė neįvardytas KGB pareigūnas.
„Yra vienas savamokslis chemikas, kuris sako, kad gali pagaminti bet kokius chemikalus. Gali net pasakyti jam žmogaus ūgį ir svorį ir jis gali (chemikalus) pagaminti bet kam“, – sakė kitas neįvardytas KGB pareigūnas.
„Eikite ir suraskite tą asmenį, tuomet viską paruoškite“, – įsakė V.Zaicevas.
Pasiryžę liudyti
Susitikimo įrašą ir ataskaitą pirmiausia gavo Baltarusijos opozicijos aktyvistas Igoris Makaras. Anksčiau jis tarnavo „Almaz“ specialiajame kovos su terorizmu dalinyje. Šiuo metu ES besislapstantis I.Makaras sakė esąs pasiryžęs liudyti, kad garso įrašas – autentiškas.
I.Makaras sakė garso įrašą gavęs 2012 metais, tuomet juo pasidalijo su JAV diplomatu Europos Sąjungoje, kurio nenorėjo įvardyti. Tokiu būdu jis tikėjosi apsaugoti taikinių sąraše atsidūrusį draugą O.Alkajevą.
Po aštuonerių metų jis nusprendė perduoti įrašą žiniasklaidai iš solidarumo su Baltarusijoje už demokratiją kovojančiais protestuotojais, kurie išgyveno keturis mėnesius „mušimo, kankinimo ir prievartavimų“.
Dar vienas šaltinis iš Baltarusijos, nenorėjęs būti įvardytas, „EUobserver“ sakė, kad, jei reikėtų, liudytų teisme, jog šis susitikimas iš tikrųjų vyko, V.Zaicevas jame dalyvavo, o įrašas – autentiškas, jame girdimas V.Zaicevo balsas.
O.Alkajevas patvirtino I.Makaro teiginius.
Netrukus po to, kai I.Makaras perdavė įrašą JAV diplomatams, Vokietijos pareigūnai įspėjo O.Alkajevą, kad šiam gresia pavojus, jam buvo suteikta apsauga. Tai patvirtina 2012-ųjų gegužę siųstas Vokietijos policijos laiškas O.Alkajevui, kuriuo jis pasidalijo su „EUobserver“.
„Policija sakė, kad gali garantuoti mano saugumą Vokietijoje, bet patarė neišvykti iš šalies“, – sakė O.Alkajevas.
Žmogžudystės Vokietijoje nebuvo vykdomos, V.Zaicevas postą paliko 2012-ųjų lapkritį.
Garso įrašas yra pernelyg prastos kokybės techniniu požiūriu, kad būtų galima atlikti biometrinę „kalbėtojo atpažinimo analizę“, nurodė JAV Kolorado universiteto Nacionalinio žiniasklaidos kriminalistikos centro direktorius Catalinas Grigorasas, kuris taip pat ištyrė nutekintą įrašą.
Jis buvo bent kartą redaguotas, tikriausiai norint ištrinti skaitmeninį parašą, pagal kurį būtų įmanoma nustatyti asmenį KGB, kuris paliko įrašymo įrenginį V. Zaicavo kabinete, „EUobserver“ sakė C.Grigorasas, pridūręs, kad įraše neaptiko jokių akivaizdžių „manipuliavimo garsu pėdsakų“.
