Krynkų kaimą, esantį priešais didįjį Chersono miestą, Ukrainos kariai pirmą kartą užėmė per dramatišką upės kirtimo operaciją 2023 m. spalio viduryje.
Su Ukrainos gynybos ministerija siejamas „DeepState“ projektas pranešė, kad praėjusią savaitę buvo nutrauktas daugiau nei septynis mėnesius trukęs Ukrainos pajėgų buvimas toje vietovėje.
Ukrainos kariai mažomis valtimis persikėlė į Kyjivo kontroliuojamą dešinįjį Dniepro krantą ir pasiekė draugiškas pozicijas netoli Chersono miesto, pažymima kituose naujienų pranešimuose. Apie reikšmingą Rusijos kišimąsi į evakuaciją nepranešta.
Apie Krynkus ir aplink juos esančią pelkėtą, pelkėtą vietovę Ukrainos žiniasklaidoje buvo plačiai rašoma kaip apie kelis mėnesius trukusių įnirtingų, bet sėkmingų gynybinių mūšių, kuriuose kovojo elitiniai Ukrainos jūrų pėstininkai, palaikomi visur esančių dronų, su gausesnėmis Rusijos pajėgomis, turinčiomis didžiulį ugnies jėgos pranašumą, vietą.
Ukrainos kariuomenės oficialiuose antradienio pareiškimuose nebuvo tiesioginių nuorodų į atsitraukimą iš Krynkų. Tačiau valstybinės žiniasklaidos „Suspilne Novyni“ pranešime patvirtinta, kad kaimas buvo apleistas „prieš kelias savaites“.
Trečiadienį Ukrainos kariuomenės štabo viršininko kasdienėje ataskaitoje apie padėtį teigiama, kad Kyjivo kariai vis dar yra ir laiko pozicijas kairiajame Dniepro krante, greta Krynkų esančiame Kozači Laheri kaime.
Antradienį Rusijos pajėgos bandė surengti vieną Kozači Laheri puolimą, kuris nepavyko, sakoma tame oficialiame pranešime. Paskutinį kartą Ukrainos kariuomenė pranešė apie sausumos mūšį Krynkuose liepos 11 d.
Pasak „The Kyiv Post“, kariai ir savanoriai, aprašantys kovos veiksmus vietovėje, pastaraisiais mėnesiais pranešė apie mažiau nei 200 kovotojų. Dauguma Ukrainos jūrų pėstininkų korpuso narių kartu su nedideliu skaičiumi teritorinės gynybos padalinio savanorių Krynkuose laikėsi nuo kovo mėn.
Kovojantys ukrainiečiai ne vieną mėnesį galėjo gauti maisto ir šaudmenų bei evakuoti sužeistuosius tik mažomis valtimis, į kurias taikėsi Rusijos bepiločiai orlaiviai.
„Tai, kad Kyjivas paliko Krynkų kaimą, reiškia galimą pabaigą kelis mėnesius trukusiems Ukrainos pajėgų bandymams išlaikyti išlaisvintą teritoriją ir ją išplėsti“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos kariuomenė turi taktinės įrangos, tarp jos – NATO standartus atitinkančius tiltus puolimui, kuriuos padovanojo Vokietija. Per daugiau nei šešis mėnesius nuo Krynkų kaimo užėmimo aukščiausio rango Ukrainos vadai nė karto nebandė nutiesti tiltų per Dniepro upę, kuri yra didelė vandens kliūtis, savo dydžiu prilygstanti Reino upei.
Kariniai analitikai, kuriuos mini „The Kyiv Post“, teigia, kad bet koks bandymas persikelti per upę būtų buvęs sunaikintas Rusijos karinių oro pajėgų bombonešių, dažniausiai laisvai veikiančių oro erdvėje virš Chersono sektoriaus.
Rusijos karinių oro pajėgų galingos sklendžiančios bombos kelis mėnesius beveik nebaudžiamai talžė jūrų pėstininkų pozicijas, nes Ukrainos priešlėktuvinė gynyba šiame sektoriuje yra per silpna ir neturi tolimojo nuotolio ginklų, kad galėtų sutrukdyti Rusijos oro smūgiams į priešakinį tilto postą.
Dėl Rusijos oro bombardavimo ir antžeminių puolimų prieš ukrainiečių pozicijas Krynkų kaimas, kadaise buvęs maloniai žalias pakrantės kaimelis su maždaug 200 individualių šeimyninių namų ir kotedžų, buvo beveik visiškai sulygintas su žeme.
Remiantis rusų pranešimais, mūšiai tebevyko Dniepro upės žemumoje netoli Chersono. Dauguma mūšių buvo pėstininkų susirėmimai žemupio salų ir kanalų labirinte, tačiau Rusijos oro pajėgų smūgiai tęsėsi, trečiadienį pranešė prorusiškas karinis tinklaraštis „Dva Majora“.
Oficialios, Kremliaus kontroliuojamos informacijos platformos kovo mėn. paskelbė, kad visas kairysis ir pietinis Dniepro upės krantas yra išvalytas nuo Ukrainos pajėgų, tuo sukeldamos karinių tinklaraščių autorių pasipiktinimą, kurie teigė, kad tai netikros žinios ir kad Ukrainos jūrų pėstininkai vis dar ten laikosi.