Generolas pulkininkas tvirtino, kad Ukrainos kariuomenė „pasikeis vaidmenimis su Maskva“ ir surengs pirmą didelio masto invaziją į Rusiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
O.Syrskio surengtame susitikime dalyvavęs 61-osios mechanizuotosios brigados štabo viršininkas, sakė, kad pirmoji jo reakcija buvo šokas.
„Kur mes einame?“ – portalui „The Wall Street Journal“ prisiminė savo mintis pulkininkas leitenantas Artiomas Cholodkevyčius.
Rugpjūčio 6 d. prasidėjusi įžūli operacija pribloškė Rusiją. Ukrainiečiams pavyko įveikti silpną pasienio gynybą ir greitai užimti apie 100 miestų ir kaimų Rusijos Kursko srityje.
-
V.Putinas aukoja Kursko sritį: nori įgyvendinti savo ilgametę ambiciją
-
Pateikė prognozę dėl puolimo Kurske: Ukraina be didelių pastangų gali užimti dar 500 kv. km rusų teritorijos
-
Giedrius Petkevičius. Kursko operacijos pamokos Lietuvai
-
Kursko operacija apstulbino V.Putiną: „Vyras, kurį rodo kamera, visai nėra prezidentas“
Invazija privertė nepatogiai pasijusti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, pakėlė ukrainiečių moralę po metus trukusio įtempto gynybinio karo ir parodė JAV bei kitiems sąjungininkams, kad Ukraina dar turi daug kovotojų.
„Mes sugriovėme mitą, kad Rusija yra nenugalima šalis“, – interviu sakė A.Cholodkevyčius. „Padarėme tai, ko niekas nedarė 80 metų.“
Plačiau skaitykite: Rusijos politikos ekspertas: V.Putinas pasielgs visai kitaip, nei iš jo tikimasi
Daug pokyčių lėmęs puolimas
Operacija taip pat tapo jos kūrėjo – O.Syrskio – žvaigždžių valanda. Vasario mėn. paaukštintas 59 metų karjeros karininkas susidūrė su sudėtingu uždaviniu – jis pakeitė itin populiarų generolą Valerijų Zalužną ir nuo to laiko daugiausia stengėsi kariauti gynybinį karą su daug didesniu priešu.
Kursko srities invazija apvertė karo naratyvą aukštyn kojomis, grąžindama Ukrainą į puolimą.
Tačiau galutinę sėkmę lems tai, ar įsiveržimas atneš ilgalaikių laimėjimų ir ar duos politinių dividendų, dėl kurių JAV ir jos sąjungininkės suteiktų daugiau karinės paramos.
Sėkminga operacija taip pat galėtų sustiprinti Ukrainos pozicijas bet kokiose būsimose taikos derybose.
Taip pat skaitykite: Pateikė prognozę dėl puolimo Kurske: Ukraina be didelių pastangų gali užimti dar 500 kv. km rusų teritorijos
Sėkme tiki ne visi
Kaip akcentuojama WSJ straipsnyje, jau ketvirtą savaitę vykstančios invazijos metu Ukraina ir toliau lėtai stumiasi į priekį, nepaisant to, kad Rusija siunčia papildomas pajėgas.
Ukrainos kariuomenės pareigūnai teigia, kad prie Seimo upės nuo tiekimo buvo atkirsti mažiausiai 2 tūkst. rusų karių, o pakartotiniai bandymai padėti jiems pontoniniais tiltais buvo nesėkmingi.
Kai kurie strategai ir kariai abejoja Kursko operacija, tvirtindami, kad O.Syrskis nukreipia brangius gyvosios jėgos ir technikos rezervus į naują frontą, o Rusija naudojasi nusilpusiomis Ukrainos gynybinėmis linijomis rytiniame fronte, kad galėtų veržtis į priekį.
Plačiau skaitykite: „The Telegraph“: „Mėsininkas“ ar manevrų genijus? Kurskas nulems, kaip Syrskis įeis į istoriją
Reaguodama į invaziją, Rusija atitraukė iš Ukrainos kelis tūkstančius karių, tačiau suintensyvino atakas prieš pagrindinį savo taikinį – Pokrovską – svarbų logistikos centrą Ukrainos operacijoms rytuose.
Sąjungininkai nusiteikę optimistiškai
Tačiau yra ir pritariančių šiam žingsniui, jų nuomone Ukrainai reikėjo keisti karo tempą.
„Ji negalėjo sau leisti paprasčiausiai bandyti laimėti laiko, metant daugiau vyrų į gynybos liniją“, – portalui „The Wall Street Journal“ sakė į atsargą išėjęs JAV generolas Benas Hodgesas.
„Niekas neturi tiek išteklių, kad galėtų viską aprėpti. Nuolat tenka priimti sprendimus dėl prioritetų, kur rizikuoti“, – portalui tvirtino jis.
Pasak žurnalistų, ši operacija taip pat yra drąsus žingsnis prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris atsidūrė spąstuose tarp lėto, bet nesiliaujančio Rusijos veržimosi į priekį, siekiant perimti Ukrainos kontrolę, ir Vakarų nenoro suteikti pakankamai ginklų šalies gynybai.
„Jis pamatė, kad tik vienas žmogus gali pakeisti esamą padėtį. Tai rizikinga, bet drąsu“, – portalui komentavo Australijos kariuomenės generolas majoras Mickas Ryanas.
Antradienį V. Zelenskis pranešė, kad rugsėjį planuoja vykti į Jungtines Valstijas ir pristatyti taikos planą, kurį iš dalies paskatino teigiamas įsiveržimo postūmis.
Generolas, veikiantis neįprastai
O.Syrskis turėjo nevienareikšmišką reputaciją tarp Ukrainos karių – griežtas jo vadovavimo stilius kontrastavo su jo pirmtaku.
Karininkas vadovavo Kyjivo gynybai 2022 m. pradžioje ir sėkmingam kontrpuolimui šiaurės rytinėje Charkivo srityje tų pačių metų rudenį.
Tačiau kai kurie jį kaltino dėl didelių nuostolių ginant Bachmutą, kurį Rusija užėmė 2023 m. gegužę po kelis mėnesius trukusių žiaurių kovų.
Kursko srities puolimas sulaukė visuotinio pagyrimo dėl savo planavimo, slaptumo ir greičio.
Analitikai ir ukrainiečių karininkai įsitikinę, kad O.Syrskis pasimokė iš nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo 2023 m. vasarą, kai Ukraina konsultavosi su Jungtinėmis Valstijomis ir kitais Vakarų partneriais, dislokavo naujai suformuotas brigadas ir siuntė savo planus su vaizdo įrašais arba juos viešai komentavo.
Šįkart – tik nedidelis skaičius vyresniųjų karininkų dalyvavo O.Syrskio vadovaujamuose susitikimuose, kuriuose buvo išdėstyti išsamūs invazijos planai.
Įsiveržimui vadovauti karo vadas pasitelkė mūšiuose užgrūdintus dalinius, tokius kaip 80-oji ir 82-oji oro desanto šturmo brigados, ir neinformavo JAV apie planus.
Praėjusių metų kontrpuolimas buvo nukreiptas į stipriausius Rusijos įtvirtinimus Ukrainos pietuose, o šį kartą O.Syrskis pasirinko taikinį, kurį Maskva laikė neliečiamu.
„Stiprioji O.Syrskio pusė yra ta, kad jis yra generolas, kuris gali veikti neįprastai, staiga ir netikėtai priešui“, – „The Wall Street Journal“ sakė Serhijus Čerevatijus, buvęs O.Syrskio patarėjas komunikacijos klausimais. „Jis žino, kad mes neturime pariteto ir negalime eiti į karinę akistatą, todėl jis naudojasi gudrumu ir išnaudoja net menkiausius turimus pranašumus.“
Staigus manveras, primenantis puolimą Charkive
Prieš liepos mėnesį įvykusį O.Syrskio susitikimą su operacijai atrinktų dalinių vyresniaisiais karininkais, 61-osios brigados kariai kelis mėnesius praleido treniruodamiesi rytų Ukrainoje – karininkai manė, kad tai bus dar vienas gynybinis mūšis.
Net ir po to, kai generolas paskelbė, kad jie eis į Rusiją, A.Cholodkevyčius manė, kad tai gali būti tik blefas rusams apgauti.
Perkeliant 61-ąją brigadą iš rytų, buvo vykdoma dezinformacijos kampanija, nurodant, kad ji vyksta į Vovčanską – šiaurinį miestą, kuris puolamas nuo gegužės mėnesio, kai Rusija pradėjo savo įsiveržimą į šią teritoriją.
Vietoj to, brigada rugpjūčio 7 d. atsidūrė antrojoje Ukrainos karių bangoje, nukreiptoje į Kurską.
Kai šturmo daliniai greitai judančiomis šarvuotomis mašinomis veržėsi gilyn į Rusiją, vengdami tiesioginių miestų ir kaimų užpuolimų, 61-oji brigada tvarkėsi su dėl greito veržimosi atkirstomis kareivių grupėmis.
Ši greita operacija panaši į O.Syrskio puolimą Charkive, kurio metu buvo pasinaudota Rusijos silpnosiomis vietomis, siekiant pralaužti jos linijas, atkirsti karius ir atsiimti teritorijos plotus.
Dabar Ukraina, pasinaudodama Rusijos nepasirengimu, skverbiasi vis giliau į priešo užnugarį, kurdama vadinamąją buferinę zoną, kad sutrukdytų Rusijos karinėms operacijoms prieš Ukrainą.
Kyjivo pajėgos vis dar paima nemažai karo belaisvių, kurie papildys fondą, kurį tikimasi iškeisti į savo žmones, laikomus nelaisvėje Rusijoje.
Pasitelkia šiuolaikines technologijas
Ukraina naudoja naują taktiką ir įrangą, kad įgytų pranašumą ten, kur Rusijos gynyba silpnesnė. Pavyzdžiui, mažus sprogstamuosius dronus, siekiant numušti sraigtasparnius ir Rusijos stebėjimo bepiločius.
Vienas Ukrainos dronų padalinio vadas, prisistatęs šaukiniu „Aristarchas“, „The Wall Street Journal“ sakė, kad tai leidžia artilerijai laisviau judėti ir pataikyti į daugiau taikinių, nes yra mažesnė aptikimo grėsmė.
„Aristarcho“ komandos valdo 48 km nuotolį turinčius atakos dronus, kurie gali numesti sprogmenis ant didelės vertės taikinių, pavyzdžiui, artilerijos pabūklų.
Antradienį O.Syrskis pranešė, kad Rusija regione iš viso turi 30 tūkst. karių, kurie bando atremti puolimą, o dalis šių pajėgų perkelta iš Ukrainos.
Jis pridūrė, kad Rusija neperkėlė karių iš Pokrovsko fronto į Kurską, tačiau taip pat nestiprino savo pajėgų ta kryptimi.
Tačiau neapsieita be Ukrainos karių šalies rytuose skundų, kad jų gynybinės pastangos buvo susilpnintos Kursko puolimo naudai.
Kaip šią situaciją komentavo B.Hodgesas, O.Syrskis ir jo patarėjai numatė riziką ir nusprendė, kad verta ją prisiimti.
„Tai nėra populiarumo varžybos. Kalbama apie strateginio poveikio siekimą, o tai reiškia, kad reikia rizikuoti kitose srityse“, – portalui „The Wall Street Journal“ sakė jis.
