Per televiziją transliuotos spaudos konferencijos metu Pietų Korėjos vadovas pareiškė, kad ši priemonė būtina siekiant apsaugoti šalį nuo „komunistinių jėgų“.
„Siekiant apsaugoti liberalią Pietų Korėją nuo Šiaurės Korėjos komunistinių jėgų keliamos grėsmės ir pašalinti antivalstybinius elementus, (...) skelbiu nepaprastąją karo padėtį“, – sakė prezidentas tiesiogiai per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą.
Suprasti akimirksniu
- Įvardijo, kodėl Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį
- Nufilmuotas momentas Pietų Korėjoje: bebaimė moteris grūmėsi su kariu dėl šautuvo
- Karybos ekspertas paaiškina, kas nutiko Pietų Korėjoje
- Po karių įžengimo į parlamentą atsistatydina Pietų Korėjos gynybos ministras
- Yoon Suk-yeolas ir ministrų kabinetas atšaukė karo padėtį
Nufilmuotas momentas Pietų Korėjoje: bebaimė moteris susigrūmė su kariu dėl šautuvo
13:06
Pietų Korėjos politinė lyderė Ahn Gwi-ryeong sulaukė didelio dėmesio dėl to, kad vykstant politiniams neramumams Seule susidūrė su ginkluotu kareiviu.
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas antradienį paskelbė nepaprastąją karo padėtį, kaltindamas savo opoziciją, kad ši „kontroliuoja parlamentą“ ir remia „antivalstybinius veiksmus“.
Dėl šio pranešimo šalyje kilo chaosas, o civiliai gyventojai susirėmė su kareiviais, siekdami apsaugoti Nacionalinę asamblėją.
Portalas „Koreaboo“ pranešė, kad per neramumus Ahn Gwi-ryeong buvo nufilmuota besigrumianti su kareiviu dėl šautuvo ir šaukianti: „Ar jums ne gėda?“ bei reikalaujanti kareivio „paleisti“.
Nuo paskelbimo momento šis vaizdo įrašas surinko daugiau kaip 7 mln. peržiūrų.
Ahn Gwi-ryeong yra Korėjos demokratų partijos Dobongo rajono Seule pirmininkė.
Anksčiau ji dirbo YTN naujienų vedėja, o 2022 m. įsitraukė į politiką, kur tapo buvusį kandidatą į prezidentus Lee Jae-myungą remiančio komiteto nare.
Tai ne pirmas Ahn Gwi-ryeong pasipriešinimo aktas. Ji garsiai reikalavo atlikti prezidento Yoon Suk-yeolo ir pirmosios ponios veiklos tyrimus, taip įtvirtindama savo, kaip pagrindinės administracijos kritikės, vaidmenį.
Pietų Korėjos pirmoji ponia Kim Keon-hee buvo apklausta dėl įtarimų manipuliavimu akcijomis ir kyšininkavimu, susijusiu su 2 200 JAV dolerių vertės prabangia „Dior“ rankine.
Pasak AFP, Pietų Korėjos pagrindinės opozicinės partijos įstatymų leidėjai grūmėsi su saugumo pajėgomis ir lipo per tvoras, kad galėtų balsuoti už karo padėties atšaukimą.
„Prezidentas išdavė žmones. Jis nėra Korėjos Respublikos prezidentas“, – sakė Pietų Korėjos opozicijos lyderis Lee Jae-myungas.
Lee Jae-myungas, kuris dabar yra svarbus pasipriešinimo veikėjas, gyvai transliavo, kaip jis pats lipa per blokados sieną, kad patektų į parlamentą, praneša „Pop Base“.
Antradienį vėlai vakare įstatymų leidėjai didele balsų dauguma balsavo prieš karo padėties įvedimą, todėl vis dažniau pasigirsta raginimų prezidentui atsistatydinti.
Visoje šalyje taip pat suintensyvėjo protestai, o piliečiai kaltina vyriausybę autoritarizmu ir kenkimu demokratijai.
Baltieji rūmai giria Pietų Korėjos „demokratinį atsparumą“, nepaisant politinės krizės
20:00
Baltieji rūmai trečiadienį gyrė Pietų Korėjos „demokratinį atsparumą“, kai Seulo įstatymų leidėjai ėmėsi veiksmų dėl prezidento Yoon Suk-yeolo apkaltos po to, kai šioje šalyje kilo sumaištis dėl trumpam įvestos karo padėties.
Pietų Korėja „demonstruoja demokratinį atsparumą. Esame įsitikinę, kad pietų korėjiečiai šį epizodą išspręs taikiai, demokratiškai ir konstituciškai“, - socialiniame tinkle „X“ sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Seanas Savettas.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
Prie parlamento pastato buvo dislokuota apie 250 elitinių pajėgų karių
19:03
Pietų Korėjos opozicija trečiadienį šalies parlamentui pateikė įstatymo projektą dėl prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltos.
„Yoon (Suk-yeolo) administracija bandė užgrobti Nacionalinės asamblėjos kontrolę, dislokuodama prie parlamento pastato apie 250 elitinių karinių pajėgų“, – tiesioginės transliacijos metu sakė parlamentaras Kim Seung-wonas (Kim Sungvonas).
Pasak jo, šie prezidento veiksmai yra neatleistinas nusikaltimas.
Anksčiau trečiadienį Pietų Korėjos valdančioji partija paragino nepritarti pasiūlymui dėl Yoon Suk-yeolo apkaltos.
„Keli partijos posėdyje dalyvavę įstatymų leidėjai pareiškė besilaikantys pozicijos, kad nepritaria apkaltai“, – sakoma naujienų agentūros „Yonhap“ išplatintame pranešime.
Pietų Korėjos valdančioji partija nepritaria prezidento Yoon Suk-yeolo apkaltai
19:02
Pietų Korėjos valdančioji partija sutiko nepritarti pasiūlymui dėl prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) apkaltos, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“ po to, kai šioje šalyje kilo sumaištis dėl trumpam įvestos karo padėties.
„Keli partijos posėdyje dalyvavę įstatymų leidėjai pareiškė besilaikantys pozicijos, kad nepritaria apkaltai“, – teigiama „Yonhap“ pranešime.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
16:39
Prie Pietų Korėjos prezidentūros susirinkę protestuotojai išsiskirstė
15:31
Prie Pietų Korėjos prezidento Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) biuro ir parlamento susirinkę tūkstančiai protestuotojų vėlų trečiadienio vakarą išsiskirstė, pranešė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Demonstrantai susirinko kitą dieną po to, kai Yoon Suk-yeolas paskelbė karo padėtį.
Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
Įvardijo, kodėl Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį
15:22 Atnaujinta 16:38
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas pažeidė konstituciją, paskelbdamas karo padėtį ir taip siekdamas išvengti baudžiamojo tyrimo, teigiama siūlyme dėl apkaltos, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Prezidentas siekė išvengti savo ir savo šeimos tyrimo dėl baudžiamųjų įtarimų
Opozicinių partijų pateiktame dokumente teigiama, kad Yoon Suk-yeolas „šiurkščiai ir plačiai pažeidė konstituciją ir įstatymus“, ir priduriama, kad karo padėties įvedimas buvo „motyvuotas ne nacionalinio saugumo sumetimais, o siekiu išvengti prezidento ir jo šeimos tyrimo dėl baudžiamųjų įtarimų“.
Yoon Suk-yeolas taip pat dislokavo karines ir policijos pajėgas, kad užblokuotų įėjimą į Nacionalinę Asamblėją ir uždraudė parlamentarams įeiti į pastatą, sakoma dokumente.
„Šie veiksmai labai trukdė įstatymų leidėjams dalyvauti posėdžiuose, kuriuose buvo reikalaujama atšaukti karo padėtį. Tokios priemonės yra tiesioginis valdžių padalijimo principo pažeidimas ir antikonstituciniai veiksmai, kuriais buvo pažeistos įstatymų leidėjų teisės į svarstymus ir balsavimą, taip pat jų parlamentinis imunitetas“, – aiškinama dokumente.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį.
Netrukus po to į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, o šalies pagrindinė opozicinė partija pareikalavo prezidento tuojau pat atsistatydinti.
Tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
Dėl dramatiškų įvykių iškilo grėsmė ir valstybės vadovo – konservatyvaus politiko ir buvusio žymaus prokuroro, kuris 2022-aisiais buvo išrinktas prezidentu – ateičiai.
NATO vadovas palankiai įvertino greitą karinės padėties atšaukimą Pietų Korėjoje
14:30
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį palankiai įvertino Pietų Korėjos įstatymų leidėjų greitai atšauktą karo padėtį.
„Manau, kad paskelbimas apie karo padėties nutraukimą rodo, jog Pietų Korėja toliau laikosi teisinės valstybės principų“, – žurnalistams sakė NATO vadovas.
Jis pridūrė, jog NATO atidžiai stebi įvykius šioje šalyje partnerėje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pietų Korėjos demonstrantai patraukė prie prezidentūros Seule
14:04
Pietų Korėjoje trečiadienį protestuotojai žygiavo link prezidentūros Seule, reikalaudami šalies vadovo Yoon Suk-yeolo (Jun Sukjolo) atsistatydinimo.
Tiesioginėje protesto transliacijoje matyti, kaip tūkstančiai demonstrantų žygiuoja nuo pagrindinės miesto aikštės link prezidentūros Seulo centre.
„Yoon Suk-yeolas turėtų atsistatydinti“, – skelbia kai kurių protestuotojų plakatai.
Pranešama, kad prie Nacionalinės asamblėjos taip pat buvo surengtas atskiras opozicinių partijų mitingas.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
Pietų Korėjoje prasideda protesto prieš prezidentą demonstracija
13:41
Tūkstančiai protestuotojų trečiadienį žygiavo per Seulo centrą skanduodami šūkius ir nešdami plakatus su reikalavimais prezidentui Yoon Suk-yeolui (Jun Sukjolui) atsistatydinti, matė naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Antradienį Pietų Korėjos prezidentas paskelbė karo padėtį. Tokiu ėjimu jis šokiravo visą pasaulį, tačiau įstatymų leidėjams nubalsavus prieš įvedimą, tą patį vakarą karo padėtis buvo atšaukta.
Yoon Suk-yeolo bandymas pirmą kartą per daugiau nei 40 metų įvesti karo padėtį sukėlė šalyje didžiausią politinį chaosą per visą jos modernios demokratijos istoriją.
„Yoon Suk-yeolas turėtų atsistatydinti“, – skelbė kai kurie protestuotojų plakatai. Demonstrantai žygiavo link Nacionalinės Asamblėjos, kur vyksta kita, opozicijos organizuota demonstracija.
Lietuvos ambasadorius R.Šlepavičius paaiškino, ko toliau laukti Pietų Korėjoje
13:39
Lietuvos ambasadorius Pietų Korėjoje Ričardas Šlepavičius sako, kad praėjusios nakties sąmyšis, kai prezidentas paskelbė karo padėtį, buvo netikėtumas tiek kitų šalių ambasadoriams, tiek šalies visuomenei, tačiau trečiadienio rytas Seule buvo ramus. Diplomatas papasakojo, ko laukti toliau.
„Mūsų ambasada yra pačiame miesto centre. Šiandien ryte buvo informacija, kad visos profsąjungos skelbs neterminuotą streiką, žmonės turėjo susirinkti į centrinę aikštę, tai ryte buvo gal kokie pora šimtų žmonių susirinkę, kas šitais masteliais yra labai mažas skaičius, nes, pavyzdžiui, savaitgalį buvo demonstracijos prieš prezidentą, kur buvo 100 tūkst. žmonių centre“, – pasakojo R.Šlepavičius.
Jo teigimu, iš dalies gyvenimas grįžo į normalias vėžes, kadangi naktį kariuomenė nesiėmė griežtų priemonių tiek prieš protestavusius žmones, tiek prieš prezidentui pasipriešinusio parlamento narius.
Kas vyks toliau?
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Seule, nepaisant ramybės sostinės gatvėse, vidinės politinės kovos ir toliau tęsiasi.
„Parlamentarai garsiai kalba apie nepasitikėjimą prezidentu – apkaltą. Greičiausiai tai ir įvyks, ir jeigu darytume prielaidą, o ji turi pagrindo, kad tam tikra parlamento dalis, kuri remia prezidentą, tačiau naktį balsavo prieš jo sprendimą įvesti karo padėtį – tokių buvo, berods, 14, tai jeigu tie 14 palaikytų apkaltą, tai ji įvyktų. Parlamente būtų pakankamai balsų“, – svarstė Lietuvos ambasadorius.
Ar saugu vykti į Pietų Korėją?
R.Šlepavičius pabrėžė, kad po trečiadienio rytą vykusio neeilinio ES ambasadorių susitikimo nutarta, kad nėra priežasčių rekomenduoti žmonėms riboti keliones į Pietų Korėją, tačiau sutarta rekomenduoti nedalyvauti demonstracijose ar būti tose vietose, kur jos vyksta.
Plačiau skaitykite ČIA.