Teigiama, kad pratybų tikslas yra parodyti Rusijai, kad įsiveržimas į Baltijos šalis „nėra gera idėja“.
Pratybų metu, pasak pranešimų, Prancūzijos kariuomenė išbando naujosios FRAN grupės, kuri bus atsakinga už tai, kad „nepastebėta išeitų už priešo linijos, vykdytų žvalgybą ir užimtų tranšėjas“, kovinius pajėgumus.
Eksperimentinis padalinys, sudarytas iš „žemo ūgio kariškių“, skirtas aptikti priešo tranšėjas ir „įėjimo taškus“, kad jas būtų galima užimti.
RTL nurodė, kad Prancūzijos kariai treniruojasi „realiomis sąlygomis“ ir, kaip pripažino žurnalistų kalbinti kariai, jie jau yra pasirengę „ginti savo sąjungininkę Estiją“.
„Estijos reljefas panašus į Ukrainos ir plačių rytinių lygumų, todėl mums tai labai įdomu“, – pažymėjo štabo seržantas Quentinas.
Pratybose dalyvaujantys kariai, pasitelkę bepiločių orlaivių vaizdo įrašus, gali „valandų valandas slėptis krūmuose vilkėdami maskuojamąją aprangą“.
„Turime grįžtamąjį ryšį iš kamerų realiuoju laiku. Iš 200 ar 300 metrų labai gerai matome karius ant žemės“, – aiškino seržantas.
Diena anksčiau informuoti šaltiniai amerikiečių leidiniui „The New York Times“ pranešė, kad Šiaurės Atlanto aljanso šalys gali siųsti į Ukrainą karių „greitam“ ir „kokybiškam“ Ukrainos kariuomenės, kuri šią vasarą turės atremti Rusijos puolimą, apmokymui.
Perkėlus mokymus į Ukrainos teritoriją, instruktoriai galėtų greičiau surinkti informaciją apie naujoves fronto linijoje ir atitinkamai pritaikyti mokymo programas, pabrėžė leidinio pašnekovai. Savo ruožtu JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas NATO karių siuntimą į Ukrainą pavadino neišvengiamu.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmą kartą apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą prabilo vasario pabaigoje. Gegužės pradžioje jis įvardijo dvi tokio sprendimo sąlygas: Rusijos kariuomenė turi pralaužti fronto liniją, o Kyjivas turi paprašyti pagalbos. Jis taip pat sakė, kad Paryžius galėtų žengti tokį žingsnį, jei kiltų grėsmė, kad Rusija užims Kyjivą arba Odesą.
Agresyvi Vladimiro Putino politika, invazija į Ukrainą ir nuolatiniai grasinimai iš Kremliaus paskatino Vakarų šalis daugiau dėmesio skirti karinio saugumo klausimams.
Šios pratybos Estijoje nėra pirmosios, kurias NATO rengia Baltijos regione po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Praėjusį rugsėjį NATO karinių jūrų pajėgų daliniai dalyvavo manevruose prie Estijos ir Latvijos krantų. Manevrų tikslas buvo treniruotis jūroje galimos Rusijos agresijos atveju. Vienas iš svarbių pratybų aspektų buvo užtikrinti jūrų kelių per Baltijos jūrą saugumą Suvalkų koridoriaus blokados atveju.
Sausio mėnesį Estijos premjerė Kaja Kallas, remdamasi estų žvalgybos ataskaita, pareiškė, kad Rusija Baltijos šalis laiko „pažeidžiamiausia bloko dalimi“ ir gali imtis priešiškų veiksmų. Todėl K.Kallas paragino NATO perimti Šaltojo karo laikų atgrasymo strategiją prieš Rusiją.
Šių metų kovą netoli Rusijos sienų vyko dar vienos didelio masto NATO karinės pratybos „Nordic Response – 2024“. Jose Norvegijos šiaurėje dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš 13 Aljanso valstybių narių, įskaitant Suomiją ir Švediją, kurios įstojo į NATO dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.
Pratybose dalyvavo įvairios ginkluotės sistemos, įskaitant 100 orlaivių ir karinį jūrų laivyną su fregatomis ir povandeniniais laivais. Pratybų tikslas buvo praktiškai išbandyti, ką daryti, jei Rusija užpultų vieną ar kelias šio karinio gynybos bloko valstybes nares.
