Pasak straipsnio, tanklaivis „Jelnia“, kuris yra svarbus Rusijos pajėgoms Viduržemio jūroje išlaikyti, iš Tartuso išplaukė gruodžio 2 d. rytą. Spėjama, kad kartu su juo iš bazės galėjo išplaukti ir kiti laivai.
Pažymima, kad Rusijos karinių jūrų pajėgų grupuotę Sirijoje sudaro penki laivai ir vienas povandeninis laivas: dvi „Admiral Gorškov“ klasės fregatos, viena „Admiral Grigorovič“ klasės fregata, patobulintas „Kilo“ klasės povandeninis laivas ir du pagalbiniai laivai.
„Yra reali galimybė, kad atsitraukimas susijęs su blogėjančia padėtimi Sirijoje“, – įvertino jūrų laivyno analitikų grupė „Droxford Maritime“.
Išvedus Rusijos laivus, gali būti atsisakyta karinės jūrų bazės Tartuse, o pačius laivus Rusija, labai tikėtina, išsiųs į Baltijos jūrą, mano „Naval News“ apžvalgininkai. Spėjama, kad pakeliui jie gali sustoti Alžyre arba Libijoje.
Tačiau, jei Rusija nuspręs išsaugoti bazę Tartuse, jai teks siųsti ten didelius pastiprinimus, bet jų perdavimas užtruks kelias savaites, rašoma straipsnyje.
Sukilėliai įvardijo savo tikslą
Tartuso karinio jūrų laivyno bazė Sirijos Viduržemio jūros pakrantėje yra strateginis Rusijos objektas. Nuo 1971 m. joje bazavosi sovietų karinis jūrų laivynas, tačiau po šalies žlugimo laivai buvo išvesti.
Rusijos kariuomenė į Tartusą grįžo 2012 m., kai Maskva nusprendė įsikišti į Sirijos pilietinį karą ir stojo prezidento B.al Assado pusėn. Prieš invaziją į Ukrainą Rusija padidino savo karinį buvimą Tartuse, kad pasipriešintų NATO lėktuvnešiams Viduržemio jūroje.
Lapkričio pabaigoje tūkstančiai Sirijos sukilėlių, vadovaujamų nuo „al Qaeda“ atskilusios grupuotės „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), pradėjo puolimą iš Idlibo provincijos. Jiems pavyko pasiekti antrą pagal dydį Sirijos miestą Alepą ir per kelias dienas užimti jo centrą. Sukilėliai taip pat pasistūmėjo į kitą didelį miestą – Hamą, esantį į pietus nuo Alepo. Taip jiems pavyko užimti dešimtis kitų miestų pakeliui.
Sukilėliai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jų lyderis Abu Mohammad al-Jolani sako, kad jo kovotojai nesiilsės, „kol nepasieks Damasko, Sirijos sostinės, širdies“. Tokiomis aplinkybėmis B.al Assadas paprašė pagalbos iš savo sąjungininkų Rusijos ir Irano, kurie yra užsiėmę savo pačių kariniais konfliktais.
Sirijos kariuomenė paneigė sukilėlių pažangą, sakydama, kad perskirsto pajėgas ir rengiasi kontrpuolimui, remiama Rusijos karo lėktuvų. Po to Rusijos oro antskrydžiai smogė Idlibo miestui ir HTS pozicijoms Alepo ir Hamos provincijose.
Gruodžio 1 d. paaiškėjo, kad Rusija pakeitė savo grupuotės Sirijoje vadą. Opozicijos pajėgoms užėmus Alepą, generolas leitenantas Sergejus Kiselis buvo atšauktas iš pareigų. Į jo vietą paskirtas generolas pulkininkas Aleksandras Čaiko, vadovavęs nesėkmingam bandymui užimti Kyjivą, skelbia Rusijos kariniai tinklaraštininkai.
Bėga iš pozicijų ir palieka ginklus
Vėl įsižiebus kariniams veiksmams Sirijoje, savo įžvalgomis pradėjo dalintis Ukrainos karinė žvalgyba.
Pirmadienį žvalgybos spaudos tarnyba pranešė, kad Rusijos karinis kontingentas Sirijoje pasitraukė iš kelių didžiųjų miestų, palikdamas karines bazes su dideliais ginklų ir įrangos arsenalais.
„Rusų padėtis Sirijoje blogėja. Opozicija prieš Rusijos remiamos B.al Assado režimo pajėgas aktyviai žengia į šalies pietus, pirmieji mūšiai miestuose vyko Hamos, Homso ir Suveidos miestuose“, – teigiama pranešime.
Pasak žvalgybos tarnybos, Rusijos karinis kontingentas pabėgo iš Hamos ir evakuotas į Hmeimimo bazę. Generolas pulkininkas Aleksandras Žuravliovas, Hmeimime įsikūrusio Rusijos koordinacinio štabo viršininkas, pareiškė, kad B.al Assado režimas nebekontroliuoja situacijos.
Pažymima, kad Rusijos karinio kontingento kovinė dvasia Sirijoje smunka, atkreipė dėmesį Ukrainos karinė žvalgyba.
„Sirijos vyriausybinė kariuomenė ir valstybės agresorės Rusijos kariniai daliniai patiria didelių nuostolių, bėga iš pozicijų, palieka ginklus ir techniką – atsitraukimas chaotiškas“, – pranešė Ukrainos karininkai.
Į Hamos miestą, kur B.al Assado režimui ištikimi kariai kaunasi su sukilėliais, skubiai siunčiami arabų ir rusų kalbų vertėjai – greičiausiai Rusijos karininkų, kurie bando normalizuoti padėtį B.al Asado kariuomenėje, poreikiams.
„Planuotos Rusijos karių rotacijos Sirijoje buvo sustabdytos. Maskvos vadovai nusprendė į pagalbą Artimųjų Rytų šalyje siųsti samdinius iš „privačių karinių kompanijų“ – laukiama atvykstant kovotojų, tikriausiai iš vadinamojo „Afrikos korpuso“, – apibendrino Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Teigiamas rezultatas?
Įvykiai Sirijoje gali priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perskirstyti tam tikras pajėgas ar išteklius, naujienų agentūrai „Unian“ sakė Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko.
Atsakydamas į klausimą, kaip įvykiai Sirijoje veikia Ukrainą, jis pažymėjo, kad yra tam tikrų opozicijos pasiekimų regione.
„Dabar situacija gali būti kitokia. Ta prasme, kad Vladimiras Putinas bus priverstas gelbėti Bašarą al Asadą ir jo režimą. O tai reiškia, kad yra didelė tikimybė, jog Vlarimirui Putinui teks perduoti net tam tikras pajėgas ar išteklius. O tai susilpnina jo pajėgumus ir koncentraciją fronte prieš Ukrainą“, – sakė jis, pridurdamas, kad Ukrainai tai gali būti teigiamas karo rezultatas.