Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žiniasklaida: pačiu netinkamiausiu laiku tarp V.Zelenskio ir V.Zalužno kibirkščiuoja įtampa

Prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarija šeštadienį papriekaištavo Ukrainos vyriausiajam kariuomenės vadui Valerijui Zalužnui už tai, kad jis viešai pareiškė, jog karas atsidūrė aklavietėje. Pasak prezidentūros, tokie komentarai tik padės Rusijos invazijai. Šis stiprus viešas papeikimas, pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“ identifikuoja, kad tarp karinės ir civilinės vadovybės kyla nesutarimų ir taip Ukrainai sudėtingu metu.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas / „Reuters“/„Scanpix“

Ukrainos nacionalinės televizijos eteryje prezidento kanceliarijos administracijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva tvirtino, kad generolo V.Zalužno pareiškimas, sukėlęs ažiotažą visame pasaulyje, kad Rusijos ir Ukrainos kova atsidūrė aklavietėje, tik „palengvina agresoriaus darbą“. Jis pridūrė, kad šie komentarai sukėlė „paniką“ tarp Ukrainos Vakarų sąjungininkų.

Tuo tarpu šalies prezidentas V.Zelenskis bandė ginčyti generolo pateiktą kovų apibūdinimą.

„Laikas eina, žmonės pavargo, nepriklausomai nuo jų statuso, ir tai suprantama, – sakė jis šeštadienį surengtoje spaudos konferencijoje. – Tačiau tai nėra aklavietė, dar kartą pabrėžiu“.

Pasak „The New York Times“, viešas nepasitikėjimas vyriausiuoju kariuomenės vadu V.Zalužnu buvo pareikštas praėjus dienai po to, kai prezidento kanceliarija pakeitė vieną iš vyriausiųjų jo pavaduotojų, specialiųjų operacijų pajėgų vadovą generolą Viktorą Chorenką. Nėra aišku, ar generolas V.Zalužnas iš anksto žinojo apie planuojamą atleidimą.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Chorenka
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Viktoras Chorenka

Šeštadienį Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pareiškė, kad jis pateikė teikimą leisti, bet nepaaiškino kodėl, kad tai „nesuteiktų priešui priežasčių susilpninti Ukrainą“.

Šis sprendimas kai kuriuos suglumino, nes generolas V.Chorenka buvo pasiekęs nemažai laimėjimų smogdamas už priešo linijos, įskaitant smūgius Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams ir infrastruktūrai Kryme bei taikiniams Rusijos viduje. Tolimojo nuotolio smūgiai ir specialiųjų pajėgų sabotažinės operacijos ne kartą nudžiugino ukrainiečius.

Stopkadras/Valerijus Zalužnas
Stopkadras/Valerijus Zalužnas

Tačiau karo lauko vadai ir karo analitikai pastebėjo, kad karių gretose kilo nepasitenkinimas dėl, jų manymu, politiškai priimtų strateginių sprendimų, įskaitant pradėtą karių persikėlimą per Dniepro upę pietų Ukrainoje, kuris dar neužtikrino priešakinių pozicijų Rusijos kontroliuojamame rytiniame krante.

Kitas įtampos klausimas buvo batalionų vadų, kurie vasarą vadovavo daliniams, dalyvavusiems kontrpuolime Pietų Ukrainoje, atleidimas.

Panika tarp sąjungininkų

Ukrainai šis laikotarpis itin sudėtingas: ji susiduria su diplomatiniais ir kariniais sunkumais, kontrpuolimas nedavė pažangos, kurios buvo laukiama, abi pusės patyrė drakoniškų nuostolių, o Rusijos pajėgų atakos atsinaujina ir grįžta nauja jėga. Negana to, Europos sostinėse ir Jungtinių Valstijų valstybinėse institucijose po truputį viršų ima karo nuovargis ir auga skepticizmas dėl pagalbos kariaujančiai šaliai.

Ukrainos vadovybė taip pat nerimauja, kad Vakarų sąjungininkų dėmesys nukrypo į Izraelio ir „Hamas“ konfliktą, o ne į jos karą su Rusija.

„Karas Artimuosiuose Rytuose, šis konfliktas atima dėmesį“, – šeštadienį pareiškė V.Zelenskis.

Panašu, kad dabartinė situacija – pats nepalankiausias metas nesutarimams pačioje Ukrainos vadovybėje.

„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“ nuotr./Ursula von der Leyen ir Volodymyras Zelenskis

Kontrpuolimui nesulaukus sėkmės, kurios buvo tikėtasi, Kyjivo ir sąjungininkų sostinių pareigūnai bei politikai dalijasi kaltę dėl įstrigusio ukrainiečių puolimo, kuris prasidėjo birželį ir per tankiai užminuotus laukus pažengė tik keliolika kilometrų.

Kiek anksčiau JAV pareigūnai užsiminė, kad Ukraina kalta dėl to, kad per plačiai išsklaidė savo pajėgas, o V.Zelenskis į tokius komentarus atšovė, kad kariai negavo pakankamai ginkluotės, kad galėtų žengti į priekį.

Spėlionės apie įtampą tarp prezidento ir ginkluotųjų pajėgų vado dėl strategijos ir vadų skyrimo Kyjive sirpo jau daugiau nei metus, tačiau anksčiau viešai nesutarimai nebuvo išryškėję, pažymėjo „The New York Times“.

Generolas V.Zalužnas iš karto nekomentavo nei Prezidento kanceliarijos priekaištų, nei savo specialiųjų operacijų vadovo atleidimo.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas
„AP“/„Scanpix“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas

Išryškėjusių nesutarimų priežastimi tapo žurnale „The Economist“ praeitą savaitę paskelbta generolo V.Zalužno esė, kurioje jis teigė, kad dėl bepiločių orlaivių žvalgybos ir kitų technologijų bet kurios pusės mechanizuoti puolimai tapo neįmanomi. Tolesnė pažanga yra neįtikėtina, rašė jis, ir Ukraina nepasieks „gražaus proveržio“ kare negavusi pažangesnės ginkluotės.

„Manau, kad neturime teisės net galvoti apie pasidavimą, nes kokia alternatyva?“ – retoriškai klausė V.Zelenskis šeštadienį, kalbėdamas su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kuri tuo metu viešėjo Kyjive.

Nors V.Zalužnas aiškiai nesakė, kad Ukraina pralaimi karą, ir pabrėžė, kad Rusija taip pat nepadarė jokios esminės pažangos, publikuotame tekste jis pripažino, kad abi pusės pateko į „aklavietę“. Jis taip pat rašė, kad, norint išeiti iš aklavietės, reikės technologinės pažangos, kad būtų pasiektas pranašumas ore, pabrėždamas naujos kartos bepiločių orlaivių ir elektroninio karo vaidmenį.

Šeštadienį prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I.Žovkva savo komentaruose pažymėjo, kad kariuomenės vado pastabos gali atspindėti „labai gilų strateginį planą“, tačiau kelia pavojų Ukrainos karo pastangoms.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos kariai

Jo teigimu, paskelbta esė sukėlė nerimą tarp Ukrainos sąjungininkų. Prezidentūra susilaukė skambučių iš kitų šalių pareigūnų, kurie klausė, ką pasakyti savo vadovams, aiškinosi, ar Kyjivas tikrai atsidūrė aklavietėje.

„Ar tai buvo tas efektas, kurį norėjome pasiekti?“ – klausė I.Žovkva.

Pamintas autoritetas

„The New York Times“ žurnalistų kalbintas Oleksijus Haranas, Kyjivo nacionalinio universiteto lyginamosios politikos profesorius, teigė, kad viešas ginčo paviešinimas buvo ne tiek politinis, kiek pragmatinis, nes perteikė prezidento karo komunikacijos strategiją.

„I.Žovkva sako, kad geriau bendrauti šiuo klausimu „už uždarų durų“, nesukeliant viešų diskusijų sąjungininkų šalyse“, – pastebėjo profesorius.

Jo nuomone, natūralu, kad V.Zelenskio patarėjai gali nerimauti, jog generolo V.Zalužno blaivios išvados gali atbaidyti kai kuriuos sąjungininkus nuo tolesnio karinės pagalbos tiekimo.

Pasak amerikiečių kariškių, JAV karininkus, kurie dirbo su atleistu generolu V.Chorenka, nustebino žinia apie jo nušalinimą. Savo darbo santykius su juo kariškiai apibūdino kaip glaudžius ir veiksmingus, rašo „The New York Times“.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Valerijus Zalužnas

Pagal Ukrainos Konstituciją prezidentas turi teisę skirti ir atleisti specialiųjų pajėgų vadovą, nors ši pareigybė yra tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui. Susidaro įspūdis, kad V.Chorenkos atleidimas iš pareigų sudavė smūgį generolo V.Zalužno autoritetui.

Komentatoriai, įskaitant Ukrainos parlamento narį, teigė, kad generolo V.Chorenkos atleidimas atrodo kaip iki šiol reikšmingiausias ir potencialiai labiausiai trikdantis politinis kišimasis į kariuomenės pastangas vykdyti karinius veiksmus.

„Atleidimas atrodo kaip politinis kišimasis į ginkluotąsias pajėgas ir į jų kovinius veiksmus“, – interviu sakė parlamento narė Salomėja Bobrovska, dirbanti parlamento gynybos ir žvalgybos komitete ir priklausanti opozicinei politinei partijai „Holos“.

„Tai didelė klaida, kuri turės pasekmių“, – pareiškė parlamentarė.

Ji užsiminė, kad iš tikrųjų būtent prezidento kanceliarijos sėkmingas generolo atleidimas padės rusams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?