Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas turi nuspręsti, kam pavesti suformuoti vyriausybę po to, kai paskirtajam ministrui pirmininkui Nikolajui Denkovui iš partijos PP nepavyko įtikinti labai susiskaldžiusio parlamento pritarti siūlomoms reformoms ir per septynias dienas suburti darbingą koaliciją.
Anksčiau centro dešinioji partija GERB irgi nesugebėjo suformuoti vyriausybės.
Jei ir trečiai partijai nepavyks suformuoti vyriausybės, R.Radevas paleis parlamentą ir pavasarį sušauks pirmalaikius rinkimus – penktuosius šalyje per dvejus metus.
Analitikai prognozuoja, kad naujas balsavimas gali lemti panašų parlamento susiskaldymą ir kad tęsis politinis susipriešinimas, apėmęs šalį nuo 2020-ųjų, kai tūkstančiai bulgarų dalyvavo visoje šalyje vykusiuose mitinguose, reikalaudami teismų reformų ir veiksmingų kovos su korupcija veiksmų.
Ši krizė prisideda prie skurdžiausios Europos Sąjungos narės ekonominių bėdų; Bulgarijai gali tekti atidėti planus 2024 metais prisijungti prie euro zonos ir ji rizikuoja laiku negauti milijardų eurų ES lėšų.