„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Žmogaus teisių gynėjas siūlo perduoti Lenkijai visus dokumentus apie Katynę

Rusijos prezidento žmogaus teisių tarybos vadovas Michailas Fedotovas pareiškė, jog būtina išslaptinti visus Katynės žudynių dokumentus, tarp jų ir Vyriausiosios karinės prokuratūros (VKP) sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą apie nusikaltimus Katynėje.
Katynė
Katynė / „Scanpix“ nuotr.
Temos: 2 Lenkija Katynė

„Esu visiškai įsitikinęs, kad visus Katynės tragedijos dokumentus reikia paviešinti ir perduoti Lenkijos valdžiai“, – sakė M.Fedotovas agentūrai „Interfax“ pirmadienį.

Priminęs, kad Rusija jau perdavė Lenkijai daug dokumentų apie Katynę, jis pažymėjo, jog išslaptinimo procedūra paprastai trunka ilgai. „Neįmanoma išslaptinti dokumentus vienu parašo brūkštelėjimu, – sakė M.Fedotovas. – Tačiau man akivaizdu, kad viską reikia išslaptinti“.

Jis nurodė, jog ketinąs išnagrinėti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) pirmadienį paskelbtą sprendimą.

„Laikau šį sprendimą iš esmės svarbiu ir susijusiu su pasiūlymais, kuriuos Taryba parengė siekdama įamžinti politinių represijų aukas, – sakė M.Fedotovas. – Mes Taryboje esame įsitikinę, kad visos mūsų šalyje įvykusios tragedijos, susijusios su totalitariniu režimu, turi būti paviešintos“.

Anksčiau EŽTT paskelbė išvadą, kad masinis lenkų karo belaisvių sušaudymas 1940 metais Sovietų Sąjungoje yra karo nusikaltimas, tačiau nepateikė kokių nors naujų faktų, galinčių įpareigoti Rusijos valdžią atnaujinti tyrimą.

Šios bylos ieškovų advokatė Ana Stavickaja sakė neatmetanti galimybės apskųsti EŽTT sprendimą.

Pasak jos, „iš sprendimo seka, kad Rusijos Federacija pažeidė Europos Konvencijos 38-ąjį straipsnį ir nepateikė teismui duomenų apie bylą“.

„Be to, EŽTT aiškiai nurodė, jog nesupranta, kodėl daug “Katynės bylos„ dokumentų lig šiol nėra išslaptina“, – pridūrė ji.

Posovietiniu laikotarpiu Rusijos VKP tyrė Katynės bylą, bet uždarė ją 2004 metais. Sprendimas dėl bylos nutraukimo buvo įslaptintas.

2010-ųjų birželį Rusijos vyriausiasis karo prokuroras Sergejus Fridinskis sakė žurnalistams nematąs jokio pagrindo atnaujinti Katynės bylos tyrimą ir pripažinti nužudytus lenkus represijos aukomis.

2010-ųjų pabaigoje Valstybės Dūma specialiame pareiškime pripažino, kad lenkų karininkų sušaudymas Katynėjė buvo atliktas tiesiogiai nurodžius Josifui Stalinui ir kitiems sovietų vadams.

Žmogaus teisių gynėjų nuomone tašką Katynės byloje padėtų juridinis 1940 metais Sovietų Sąjungoje sušaudytų lenkų karo belaisvių reabilitavimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs