Jungtinėse Valstijose artimų patarėjų turėjo kiekvienas prezidentas. Viena iš ilgiausiai dirbusių Baracko Obamos patarėjų Valerie Jarrett buvo netgi vadinama B.Obamos šnabždūne. Pagrindiniam naujojo Jungtinių Valstijų prezidento strategui S.Bannonui lipdomos daug radikalesnės pravardės. Jo ilgai vadovauto portalo „Breitbart News“ įkūrėjas S.Bannoną netgi buvo pavadinęs Arbatos partijos – konservatyvaus respublikonų sparno – Leni Riefenstahl pagal nacių iškilimą dokumentavusios kino režisierės pavardę. Tai turėjo būti komplimentas, ne kritika. Tačiau dėl panašių komplimentų iš radikalios dešinės daugiausia kritikos S.Bannonas ir sulaukia.
„Titus Andronicus“ – viena iš žiauriausių Šekspyro pjesių. Sėkmingai su barbarais gotais kariavęs Romos didikas Titas žiauriai keršija saviems romėnams, susidėjusiems su barbarų karaliene. Gelbėdamas savo garbę nužudo net barbarų išprievartautą dukrą. Komercine prasme 1999 m. „Fox“ studijos sukurta pjesės ekranizacija buvo nesėkmė – filmas su Anthony Hopkinsu uždirbo dvylika kartų mažiau, nei jį kainavo pastatyti.
Po Rugsėjo 11-osios S.Bannono angažuotumą pastebėjo respublikonai, ieškantys savojo Michaelo Moore'o šiaip jau smarkiai į demokratų pusę linkusiame Holivude.
Tačiau filmo vykdomajam prodiuseriui tai buvo mėgstamiausia pjesė. Ir priešingai nei daugelis prodiuserių Holivude, S.Bannonas ieškojo ne temos, kuri uždirbtų pinigų, o pinigų, kurių reikia norimai temai įgyvendinti. S.Bannonas nebuvo tipiškas prodiuseris. Į kino verslą atėjo po karjeros „Goldman Sachs“ banke, į kurį pateko po studijų prestižinėje Harvardo verslo mokykloje.
Tokias aukštumas amerikietiškais mastais S.Bannonas pasiekė pats, nebuvo iš turtingos šeimos.
1963 m., kai Vašingtonas laidojo Johną F.Kennedy, dešimtmečio S.Bannono tėvas, kartu su motina, balsavęs už nužudytą demokratą, dirbo telefonų tinklų elektriku. Tad prieš studijas Steve'ui teko tarnauti laivyne, kurio pagrindinė bazė buvo jo gimtajame Norfolke, Virginijoje. Ir tik sulaukęs 46-erių, po sėkmingos investicijos į „Seinfield“ serialo akcijas, jau kaip prodiuseris S.Bannonas galėjo sau leisti grįžti prie tikrosios aistros – istorijos, ypač antikinės. Net S.Bannono kompiuterio slaptažodis buvo „Sparta“.
Deja, didžiosios kompanijos istorija taip nesidomėjo kaip S.Bannonas. Televizijos serialo apie didžiuosius mąstytojus, tokius kaip Platonas ar Markas Aurelijus, kurį siūlė S.Bannonas, niekas nesiėmė. Užtat po Rugsėjo 11-osios S.Bannono angažuotumą pastebėjo respublikonai, ieškantys savojo Michaelo Moore'o šiaip jau smarkiai į demokratų pusę linkusiame Holivude.
Tiesa, išskirtinių respublikonų čia irgi pasitaikydavo. Vienas jų – Ronaldas Reaganas – tapo vienintelio ką nors laimėjusio S.Bannono dokumentinio filmo „Blogio akivaizdoje“ veikėju. Tai buvo pirmasis filmas, kurį S.Bannonas jau ne tik prodiusavo, bet ir parašė scenarijų bei režisavo.
Filmas, kuriame pasauliui skendint chaose prieš blogį stoja žmogus, iki tol nesusijęs su politika. Radikalas, kaip jį filme pristatė S.Bannonas, su kraštutinėmis pažiūromis. R.Reagano kalba filmo anonse maišėsi su Rugsėjo 11-osios ir islamistų vaizdais, ne R.Reagano laikų problemomis, su kuriomis, anot S.Bannono, prezidentas George'as W.Bushas susimovė taip pat smarkiai kaip prezidentas Jimmy Carteris per Irano krizę ir Sovietų invaziją į Afganistaną.
Kaltinamas antisemitizmu, islamofobija, ksenofobija, homofobija, S.Bannonas manė, kad daliai D.Trumpo rinkėjų visos šios nuodėmės bus nė motais, nes didžiausią reikšmę turės jų ekonominis nusivylimas.
Filmas labai patiko Andrew Breitbartui, dirbusiam „Drudge Report“ – pirmojo Monikos Levinsky skandalą atskleidusio portalo redaktoriumi. S.Bannonui labai patiko, kaip A.Breitbartas pašiepdavo „mokslinčius“ – politikos ir žiniasklaidos elitą, prieš kurį nukreiptą populistinį naujienų portalą sugalvojo sukurti abu vyrai. 2010 m. atsirado „Breitbart News“, vadovavimą kuriam po A.Breitbarto mirties perėmė S.Bannonas.
Pavadinti „Breitbart News“ naujienų portalų nebūtų teisinga. Jo įkūrėjas gerai žinojo, kad dauguma lankytojų naujienas skaito ne šaltu protu analizuodami faktus, bet emociškai išgyvendami tai, kas jiems pateikiama antraštėse. Tad „Breitbart News“ puikuodavosi tokiomis antraštėmis kaip „Kas geriau jūsų vaikui – feminizmas ar vėžys?“ Emocinga, dažnai įžeidžiama, nekorektiška kalba aprašydavo ar parodydavo tai, ko amerikiečiai nerasdavo kituose šaltiniuose. Ir nesvarbu, ar pateikiami faktai – tiesa. Svarbu, kiek žmonių taip jautėsi.
Kaltinamas antisemitizmu, islamofobija, ksenofobija, homofobija, S.Bannonas manė, kad daliai D.Trumpo rinkėjų visos šios nuodėmės bus nė motais, nes didžiausią reikšmę turės jų ekonominis nusivylimas. Tad, kai vadovauti D.Trumpo rinkimų kampanijai S.Bannonas stojo iš jos pasitraukus ryšiais su V.Janukovyčiumi įtariamam Paului Manafortui, S.Bannonas buvo beveik užtikrintas, kad tuo metu iškilęs vulgaraus D.Trumpo pašnekesio skandalas neturės jokios reikšmės jo sėkmei rinkimuose.
Už moralę jo rinkėjams bus svarbesnė jų kišenė ir įsiūtis ant visų, kurie pamiršo juos, jų problemas ir baimes. Kalbėjo ir sprendė ne tai, kas buvo aktualu šiai daliai amerikiečių. Kai S.Bannono spėjimas pasitvirtino, D.Trumpas S.Bannoną paskyrė beveik įtakingiausiu žmogumi Vašingtone –chief strategist, pagrindiniu D.Trumpo politikos strategu. Tad dabar visus domina tai, kas iš tiesų šio viešumoje kuklaus, tačiau savo buvusiose radijo laidose įnirtusio, nekorektiško žmogaus galvoje?
Didžiausias visų krikščioniškų Vakarų priešas S.Bannonui – radikalusis islamas, kurį ne kartą yra prilyginęs fašizmui, nacizmui ir komunizmui.
Ekonominis nacionalistas, taip save vadina S.Bannonas, teigiantis, kad Amerikos globalistai vidurinę klasę sukūrė Azijoje, bet pamiršo vidurinę klasę Amerikoje, todėl reikia trauktis iš tarptautinių ekonominių sutarčių, kurių poveikio neįmanoma kontroliuoti, ir geriau sudaryti dvišales prekybos sutartis, namo grąžinti pramonę ir apskritai sukurti naująjį „new deal“, ekonominį stebuklą bei grąžinti Jungtinėms Valstijoms suverenitetą, panašiai kaip, S.Bannono nuomone, jį išstodama iš Europos Sąjungos susigrąžins Didžioji Britanija.
Remti reikėtų ir kitus to paties siekiančius tradicinius Jungtinių Valstijų sąjungininkus Vakarų Europoje. Rusiją yra pavadinęs „imperine kleptokratija“. Tad didžiausias visų krikščioniškų Vakarų priešas S.Bannonui – radikalusis islamas, kurį ne kartą yra prilyginęs fašizmui, nacizmui ir komunizmui. Savo radijo laidoje S. Bannonas yra pareiškęs, kad imigraciją iš musulmoniškų valstybių reikėtų ne atidžiai tikrinti, bet kuriam laiku iš viso sustabdyti.
Ir pagal pastaruosius sprendimus prezidentas atidžiai klauso pagrindinio Baltųjų rūmų stratego, iš D.Trumpo gavusio teisę dalyvauti Nacionalinio saugumo tarybos susirinkimuose ir sukūrusio naują įtakos centrą Baltųjų rūmų viduje, pavadintą Strateginių iniciatyvų grupe. Atskaitinga ji bus tik pačiam S.Bannonui ir D.Trumpo žentui Jaredui Kushneriui, paskirtam vyriausiuoju prezidento patarėju.
Lapkritį duodamas interviu „Hollywood reporter“ pareiškia, kad jo lyginimai su Dicku Cheney, Darthu Vaderiu iš „Žvaigždžių karų“ ar Šėtonu reiškia tik viena – visi jie simbolizavo galią. Dabar S.Bannonas tapo vienu galingiausių žmonių Jungtinėse Valstijose. Thomas Cromwellis Tudorų dvare pats save palygina su pagrindiniu angliškos reformacijos strategu, vėliau nužudytu to paties karaliaus, kurio teisę sulaužyti dominavusias taisykles taip gynė.