„Pavadinę Jevgenijų Viktorovičių tinklaraštininku, jie mus įžeidė ir iš esmės klysta! Mes tiesiog dirbome savo darbą, o tuo metu vaikinai iš „Ahmat“ skelbė vaizdo įrašus „YouTube“ ir „Tiktok“! Čia reikia paklausti, kas yra tinklaraštininkas, o kas bando pasiekti teisingumą!“ – rašo su „Wagner“ siejamame „Telegram“ kanale kažkas, pasivadinęs „Šešėliu“, vadinamas „Rusijos vadu ir didvyriu“, t.y. turinčiu aukščiausią valstybinį apdovanojimą – Rusijos didvyrio ordiną.
„Šešėliui“ antrina dar vienas žmogus, pavadintas vadu ir įvardytas kaip „Zombis“, taip pat esą Rusijos didvyris:
„Jie žudo TIKĖJIMĄ. Tikėjimą tuo, kad mes einame teisingu keliu, kad giname Tėvynę. „Wagner“ specialiosios karinės operacijos metu neatidavė priešui nė vienos gyvenvietės.
Ir jūs bandote mums dėl kažko priekaištauti? Vadovo įžeidinėjimai liečia mus visus ir yra priimami kaip asmeninis įžeidimas“, – teigiama straipsnyje, kurį publikuoja britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų rusų kalba tarnyba.
Žodžių karas
Karts nuo karto tarp skirtingų karo dalyvių iš Rusijos pusės įsiplieskia konfliktai.
Tačiau tai niekada nepatenka į „oficialius kanalus“ – tokius, kaip nacionalinių Rusijos TV kanalų programos, jų nekomentuoja Rusijos gynybos ministerijos vadovybė, tapusi nuolatinės ekspresyvios „Wagner“ įkūrėjo kritikos objektu.
Tačiau birželio 1 dieną Čečėnijos Respublikos parlamento pirmininkas Mahometas Daudovas, pravarde Lordas, pradėjo atsakinėti J.Prigožinui, pasakojama BBC naujienų rusų kalba tarnybos straipsnyje.
Savo kanale jis pirmiausia pasakojo, kad greitojo reagavimo būrys „Ahmat“ (pagrindinė Čečėnijos Respublikos kovinė jėga) buvo paskelbtas „Gynybos ministerijos „Rosgvardijos“ padaliniu, tai gerai“.
Jis taip pat pabrėžė, kad jis kalba kaip asmuo, einantis valstybines pareigas:
„Taigi, Ženia, tau nereikia žinoti apie užduotis, vadovybė apie tai žino, aukščiausiasis vadas, Čečėnijos vadovas, Rusijos didvyris Ramzanas Achmatovičius Kadyrovas (...). Tu nuolat aiškini, kad kažką reikia sušaudyti, už tokius pasisakymus Antrajame pasauliniame kare, Ženia, būtų nušovę.
Kartais net nesuprantu ko tu sieki tokiais kasdieniais pareiškimais. Žinau, kad tau buvo suteiktas Rusijos didvyrio vardas. Nemaniau, kad kai tau buvo suteiktas toks aukštas įvertinimas, tu sėsi tokią paniką visuomenėje.“
M.Daudovas patarė nepamiršti, „kieno dėka“ J.Prigožinas turi lėktuvų, ginklų ir apskritai privačią karinę įmonę.
Jis pasiūlė J.Prigožinui paskirti vietą ir „bet kada, bet kurioje vietoje, kaip vyras su vyru, mes su tavimi susitiksime ir aptarsime“.
Šiek tiek vėliau prie M.Daudovo žodžių prisijungė Valstybės Dūmos deputatas ir Rusijos didvyris Adamas Delimchanovas.
Taip pat kreipdamasis į J.Prigožiną „tu“, jis pasiūlė „susitikti akis į akį“.
Netikėtai į valstybės veikėjų klausimus atsakė Dmitrijus Utkinas, vienas iš „Wagner“ įkūrėjų, kurio šaukiniu ir pavadinta grupuotė.
Kaip skelbia BBC naujienų rusų kalba tarnybos interneto svetainė, skirtingai nei jo pašnekovai, D.Utkinas neturi Rusijos didvyrio ordino, tačiau yra keturių Drąsos ordinų kavalierius.
D.Utkinas neduoda interviu ir beveik niekada nesirodo viešojoje erdvėje.
Bet čia jis kalba pirmuoju asmeniu, paskelbdamas pranešimą „Telegram“ kanale, susijusiame su „Wagner“, kurio pranešimais dažnai dalijasi pats J.Prigožinas.
Neigdamas paniką „Wagner“ gretose, jis tvirtina, kad „bet kokias iškilusias problemas sprendžiame mums prieinamais būdais, kurie neprieštarauja Rusijos Federacijos įstatymams ir Konstitucijai“.
Atskirai D.Utkinas piktinasi kreipimosi į J.Prigožiną stiliumi: „Iš kur toks familiarumas, kas jums suteikė teisę kreiptis „tu“ ir „Ženia“ (...) Mes visada pasiruošę pasikalbėti kaip „vyras su vyru“. Juolab, kad mes vis dar pažįstami iš pirmojo ir antrojo karo Čečėnijoje“.
Pasak BBC straipsnio, daugelio šaltinių teigimu, GRU rezervo papulkininkas leitenantas D.Utkinas dalyvavo abiejuose Čečėnijos karuose.
A.Delimchanovas buvo Čečėnijos lauko vado Salmano Radujevo vairuotojas pirmajame Čečėnijos kare, o antrajame – tarp čečėnų, perėjusių į federalinių pajėgų pusę.
Pats „Wagner“ įkūrėjas J.Prigožinas apie tai sakė:
„Kalbant apie mano buvimo vietą. Visi šios diskusijos dalyviai puikiai žino mano, įskaitant uždarus specialius, telefonus ir turi galimybę su manimi susisiekti.“
„Tėvynė pavojuje“
Pastaruoju metu J.Prigožino buvimo vieta tikrai gerai žinoma: nuo gegužės 30 dienos jis spėjo pasirodyti Novosibirske, Vladivostoke, Žemutiniame Naugarde ir Jekaterinburge.
Anot dviejų susitikimuose dalyvavusių ir apie tai rašiusių regioninių leidinių žurnalistų iš šių regionų, renginiai visada vyko vienu ir tuo pačiu formatu.
„Redakcija gavo kvietimą į naujo „Wagner“ projekto pristatymą, be žurnalistų sėdėjo dar trisdešimt žmonių, – sakė vienas iš žurnalistų, prašiusių neskelbti savo pavardės.
– Scenoje bevardžiai, vadai su šaukiniais, „Bachmutas mūsų“, reikia visuotinės mobilizacijos, viskas frontui, viskas pergalei, mažai įdomu. Ir tada tiesiogine prasme atsidaro durys, įeina PATS (J.Prigožinas – BBC) ir nuo slenksčio: „Tėvynė pavojuje! Nebijokime kritikos! Nuoširdžiai atsakysiu į visus klausimus.“
Žurnalistas teigė, kad į spaudos konferenciją jį išsiuntė „ne per prievartą“ ir abejojo, kad jo redakcijos vadovai turėjo kažkokių finansinių interesų, nors garantuoti dėl to negalėjo.
„J.Prigožinas yra ryškus, įdomus, kalba ne pagal šabloną“, – sakė žurnalistas, cituojamas BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje skelbiamame straipsnyje.
Nepaisant to, kad ne visos J.Prigožino iniciatyvos sutinkamos supratingai (pavyzdžiui, Jekaterinburge gegužės 25 dieną miesto valdžia atsisakė surengti automobilių koloną „Wagner“ garbei, o jo konfliktas su Krasnodaro gyvenvietės Goriačij Kliučas administracijos vadovu dėl samdinių laidojimo rusena jau kelis mėnesius), žurnalistas šią temą įvardija kaip vienareikšmiškai „nepavojingą“.
Susitikime Novosibirske J.Prigožinas, kaip rašo BBC, kalbėjo apie naują partnerystės programą „Antrasis frontas“, kurios tikslas „ne išgąsdinti, o suteikti žmonėms teisingą informaciją, kuri privers visuomenę mobilizuotis. Kol nesusitelksime, karo nelaimėsime!“.
Žurnalistų paklaustas, kodėl pradėjo važinėti po milijoninius Rusijos miestus, J.Prigožinas sakė:
„Kilo noras pravažiuoti, pasikalbėti, išgirsti nuomones ir nuspręsti, kaip pateikti informaciją, kad visuomenė neatvėstų. Bachmutą paėmė – yra trys laisvos dienos.“
Jis pažadėjo ir ateityje „teikti politinę informaciją“.
Po susitikimo – bendros susitikimo dalyvių fotografijos ir autografai, kaskart laukė „kukliai padengtas stalas“ – anot Novosibirsko korespondento Pavlo Tiunovo, „sumuštiniai, vaisiai. Jokio maivymosi, tarsi fronte!“.
Ko siekia J.Prigožinas?
Vieno iš Rusijos regionų vadovybės atstovas, prašęs neskelbti jo pavardės, kalbėdamas su BBC pažymėjo:
„Bet koks (Kremliaus) bokštų aktyvumas bet kuriuo atveju kelia įtampą. Tačiau nurodymų iš Kremliaus, kaip reaguoti į J.Prigožiną – nei už, nei prieš, nebuvo.“
Jis pridūrė, kad „J.Prigožinui reikia sureikšminti savo sėkmę ir reklamuoti vardą, kad išliktų tendencijoje. Politinio „aš“ sureikšminimas visada gali baigtis rinkimų retorika, tačiau iki šiol tokia jo retorika nepastebima. Nesu įsitikinęs, kad jis, kaip sėkmingas karinis vadovas, nusipelnęs piliečių pagarbos, gali tapti lygiai taip pat sėkmingu ūkio vadovu. Jis ryški asmenybė, bet kur jis nukreips savo ambicijas, sunku pasakyti. Bet kokiu atveju, tam turi pritarti federalinis centras. Valdžios vertikalės sąlygomis žmonėms, su kuriais nesutaria vidaus politinės struktūros, daryti politinę karjerą itin sunku“.
Pasak BBC naujienų rusų kalba tarnybos kalbintos politologės, R.Politik projekto vadovės Tatjanos Stanovajos, Kremliui bet kokia politinė verslininko veikla yra nepriimtina:
„Jis turi savo vietą ir savo vaidmenį, kurį nubrėžė ir sankcionavo Vladimiras Putinas ir V.Putinas nėra pasirengęs, kad J.Prigožinas peržengtų šias ribas.
J.Prigožinas konfliktuoja su reikšminga elito dalimi – prezidento administracija ir kai kuriais gubernatoriais, su saugumo pajėgomis ir gynybos ministerija, bet jų pasipriešinimas vis dar nėra pakankamai stiprus, kad jam sutrukdytų. Todėl kad valdžios viduje nėra konsensuso, ką daryti su J.Prigožinu.
Visi remiasi tuo, kad V.Putinas davė jam leidimą būti. Kai V.Putinas ką nors laiko problema, jis apie tai kalba, tai iš jo veržiasi. Remiantis tuo, kad pastaruosius metus V.Putinas beveik nekalbėjo apie J.Prigožiną, jis V.Putino nejaudina“, – mano T.Stanovaja.
Kaip rašo BBC, J.Prigožino politinių perspektyvų rimtai nelinkęs vertinti ir politologas Aleksandras Kynevas:
„Man tai atrodo iš esmės kova dėl įtakos. Šiuolaikinėje Rusijos politikoje dominuoja scenarijus, kai gauni tai, ko nori be viešų karų.
Konflikto perėjimas į viešąją sferą – tai daugiau silpnybės, o ne stiprybės demonstracija. Tai rodo, kad realios įtakos galimybės sumažėjo. Išėjimas į viešumą – visada iš nevilties.“
A.Kynevas mano, kad tai lemia asmeninės J.Prigožino savybės ir ambicijos:
„J.Prigožinas yra ambicingas žmogus. Matyt, šiuolaikinėmis sąlygomis jis nerado sau kito pasirinkimo. Daug metų prieš tai jam nebuvo poreikio eiti į viešumą, bet dabar kažkodėl atsirado.“