Pastarasis dešimtmetis Europos kraštutiniams dešiniesiems buvo itin sėkmingas, nes daugelio šalių visuomenė pradėjo įtariau žvelgti į imigrantus ir numanomą musulmonų keliamą pavojų po 2001 metų rugsėjo 11-ąją prieš Jungtines Valstijas surengtų teroro atakų.
Tačiau po naujausių tragiškų įvykių Norvegijoje praeitą penktadienį, per kuriuos, pasak policijos, žuvo 93 žmonės, patiems ultradešiniesiems dabar gresia pavojus būti sutapatintiems su ekstremistų smurtu.
Policijos pareiškimas, kad A.Behring Breivikas yra kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „krikščionių fundamentalistas“, paskatino analitikus atkreipti dėmesį į antiislamišką temą ultradešiniųjų diskurse, nors pačios partijos skundžiasi, jog yra neteisingai su ja siejamos.
„Man tai nepatinka, nes tokiu būdu mūsų varžovai mus sugretina su žudynėmis ir išpuoliais“, – sakė Belgijoje veikiančios flamandų nacionalistų partijos „Vlaams Belang“ lyderis Filipas Dewinteris.
Kai Prancūzijoje veikiantis antirasistinis judėjimas MRAP susiejo žudynes Norvegijoje su ultradešiniųjų partijų, tokių kaip Nacionalinis frontas, iškilimu, šis žingsnis išprovokavo Fronto lyderės Marine Le Pen piktą reakciją.
Ji apkaltino MRAP naudojantis „baisiai skausmingu įvykiu, mėginant suklaidinti žmones“.
„Nacionalinis frontas, be abejo, visiškai nesusijęs su žudynėmis Norvegijoje – tai buvo pamišėlio vienišiaus, kuris turi būti negailestingai nubaustas, darbas“, – pridūrė ji.
Olandijoje veikiančios Laisvės partijos lyderis Geertas Wildersas, kuriuo antiislamiškais pareiškimais žavėjosi žudikas, sakė, kad Norvegijoje žudė „smurtingas ir nesveikas veikėjas“, taip pat pabrėžė, jog jo partija „reiškia visų aukų šeimoms, taip pat Norvegijos žmonėms“.
Kaip pranešama, A.Behringas Breivikas anksčiau buvo Norvegijos nacionalistinės Pažangos partijos narys. Šis judėjimas pasisako prieš Norvegijos „islamizaciją“, tačiau jis nėra „ekstremistinė partija“, sakė Skandinavijos ekspertas prancūzas Cyrilas Coulet.
Tuo tarpu Anglijos gynybos lyga buvo priversta paneigti žiniasklaidos pranešimus, esą A.Behringas Breivikas palaikė su ja ryšius.
Europos Sąjungos (ES) taip pat pasisakė griežtai. Vokietijos kanclerė įvykiu Norvegijoje pavadino pasibaisėtinu nusikaltimu, o Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, jog jie yra „pasišlykštėtini ir nepriimtini“.
Kita vertus, šie nusikaltimai galimai privers daugelį susimąstyti Europoje, kuri ultradešiniosios jėgos stiprėja, o lyderiai, tarp jų ir N.Sarkozy, mėgino atsikovoti politinių taškų, kalbėdamas apie nacionalinės tapatybės svarbą ir reikšdamas griežtesnę poziciją dėl imigracijos.
Pernai A.Merkel pareiškė, jog daugiakultūrinės visuomenės idėja „beviltiškai žlugo“. Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas vasarį užėmė panašią poziciją, sakydamas, kad „valstybinis multikultūralizmas nepasiteisino“.
„Tiesą sakant, mums reikia daug mažiau pastarųjų metų pasyvios tolerancijos ir daug daugiau aktyvaus, raumeningo liberalizmo“, – pastebėjo jis.
Tuo tarpu Europos policijos agentūra Europolas paskelbė įsteigęs apie 50 ekspertų darbo grupę, kuri aiškinsis su islamizmu nesusijusias grėsmes.
„Kai tik tai įvyko, atidarėme operatyvinį centrą, kad susietume šį tyrimą su tarptautine kovos su terorizmu analitikų platforma“, – sakė Interpolo operatyvinio skyriaus direktorius Robas Wainwrightas.
