Žudynės Rusijos kariniame dalinyje: paaiškėjo vieno įtariamo žudiko istorija

Leidinys pabrėžia, kad iki publikacijos pasirodymo nepavyko patvirtinti nei paties pasakotojo, nei žmonių, kurie, jo teigimu, dalyvavo konflikte, tapatybės.

Dėl ko kilo konfliktas?

Pasak „Astra“ pašnekovo, konfliktas prasidėjo, kai trys kariai – dagestanietis, azerbaidžanietis ir adygėjietis – norėjo „parašyti pareiškimą, kad nebenori tarnauti“, nes tai „ne jų karas“. Sužinojęs apie tai, vienas iš vadų, šaltinio įvardijamas kaip pulkininkas leitenantas Andrejus Lapinas, esą „surinko visus kartu“ ir pareiškė, kad „tai šventas karas“.

Teigiama, kad tadžikų kilmės rezervistai pareiškė, jog šventasis karas yra musulmonų karas prieš netikinčiuosius, o pulkininkas leitenantas atsakė, kad Alachas yra „silpnas žmogus“ arba „bailys“, ir tai „šokiravo“ daugelį susirinkusiųjų.

„A.Lapinas pasakė: „Alachas turi būti bailys, jei neleidžia jums kovoti už šalį, kuriai davėte priesaiką. <...> Ši frazė šokiravo daugelį žmonių – iš tų, kurie stovėjo parado aikštelėje. Nes tarp mūsų karininkų yra ir musulmonų – ir baškirų, ir totorių“, – pasakojo leidiniui šaltinis.

Pasak „Astra“ šaltinio, netrukus po to šaudykloje trys Tadžikistano piliečiai, tarnaujantys pagal kontraktą, liepė kitiems musulmonams atsitraukti, „pasuko savo automatus“, nužudė pulkininką leitenantą A.Lapiną ir ėmė šaudyti į visas puses bei nužudė dar 29 žmones. Jis teigia, kad šaudymą išgirdęs praporščikas Semionovas nukovė du užpuolikus ir sužeidė trečią, tačiau šiam pavyko pabėgti.

„Astra“ šaltinio teigimu, dalinyje buvo ir kontraktininkų, ir rezervistų.

Šią konflikto versiją patvirtina ir kiti šaltiniai, teigę, kad dalis karių atsisakė vykti kariauti į Ukrainą, bet buvo verčiami tai daryti.

„Telegram“ kanalo „Sota“ duomenimis, šaudynės įvyko dalinyje, kuriame buvo kilusi kariškių nepasitenkinimo banga. Anksčiau skelbta, kad jame yra šimtas karių iš Briansko srities, kategoriškai atsisakiusių važiuoti į Lymano šturmą. Juos ilgiau nei savaitę įkalbinėjo važiuoti į Ukrainą, tačiau jie nenusileido.

Panašios versijos laikosi ir Rusijos opozicijos politikas Dmitrijus Gudkovas, skelbia naujienų agentūra UNIAN.

Pasak opozicionieriaus, išpuolį surengti galėjo Tadžikistano piliečiai, kuriems buvo išduoti Rusijos pasai ir kurie buvo mobilizuoti į kariuomenę. Jis sako, kad šie vyrai poligone galėjo būti pažeminti ir nusprendė atkeršyti.

Plačiau skaitykite: Rusijos opozicionieriaus versija: kodėl Belgorodo kariniame dalinyje vyko susišaudymas?

Paskelbtos žuvusiųjų ir nukautų žudikų pavardės

Rusijos gynybos ministerija yra šias žudynes pavadinusi teroro aktu ir paskelbusi, kad per jas žuvo 11, o buvo sužeista dar 15 žmonių.

Kiek vėliau „Astra“ paskelbė žuvusių rezervistų ir juos nužudžiusių asmenų pavardes.

Per šaudynes žuvo:

Nikolajus Agafonovas, Nižnij Novgorodas;
Vadimas Gafetdinovas, Volgodonskas.
Vadimas Godunovas, Murmansko sritis;
Georgijus Groškovas, Pavlovo miestas;
Olegas Jevdoščukas, Saratovo sritis;
Viktoras Kiričenka, Chersono sritis, Ukraina;
Nikolajus Lipinas, Novgorodo sritis;
Aleksejus Sapkalovas, Maskvos sritis;
Denisas Sinicinas, Voskresenskas;
Viačeslavas Tiniakovas, Ukraina;
Nikolajus Cyganovas, Riazanė.

Pasak „Astra“, šaudė Tadžikistano piliečiai, gavę ir Rusijos pilietybę, Mehrobas Rachmonovas ir Tojiddinas Aminzodas.

Atkreipiame dėmesį, kad tarp įvardytų žuvusiųjų nėra pulkininko leitenanto A.Lapino, kurio žodžiai esą ir įplieskė konfliktą.

Portalas „Meduza“ pranešė, kad Nižnij Novgorodo srities vadovas Glebas Nikitinas patvirtino, kad Belgorodo srities poligone įvykdytos masinės žmogžudystės aukomis, be kita ko, tapo šio regiono gyventojai. Jie esą tarnybą pradėjo savanoriškai, pasirašę sutartis su Rusijos gynybos ministerija.

Įtariamo žudiko artimieji negali suprasti, kaip jis pateko į kariuomenę

„Radio Ozodi“ – radijo stoties „Laisvė“ Tadžikistano tarnyba – padedama skaitytojų nustatė vieno iš dviejų Tadžikistano piliečių, kurie, kaip pranešama, šaudė į žmones kariniame poligone netoli Belgorodo ir patys žuvo, tapatybę. Jis yra Ehsonas Aminzoda. Rusijos žiniasklaidos šaltiniai skelbė kiek iškraipytą jo pavardę ir kitą vardą, kuris greičiausiai yra jo tėvo.

Jo giminaičiai radijui „Radio Ozodi“ sakė, kad jam buvo 24 metai ir jis dirbo viename Maskvos restoranų. Jo giminaičiai teigia, kad jis neturėjo Rusijos pilietybės.

Pasak jo artimųjų, paskutinį kartą su E.Aminzoda jie susisiekė spalio 10 d., tuo metu jis buvo Maskvoje ir nekalbėjo apie planus prisijungti prie Rusijos kariuomenės. Spalio 15 d. tapo žinoma apie šaudymą kariniame dalinyje.

Tojiddinas Aminzoda, Ehsono tėvas, Chatlono srities administracijos darbuotojas, spalio 17 d. pokalbyje telefonu su radiju „Ozodi“ patvirtino sūnaus mirtį. Mirusiojo brolis Firuzas Aminzoda „Radio Ozodi“ iš Maskvos sakė, kad jo brolis į Rusiją atvyko prieš septynis mėnesius ir dirbo viename Maskvos restoranų. Jis pabrėžė, kad nežino, kaip E.Aminzoda pateko į karinį dalinį.

Jis nebuvo radikalus, niekuo nesiskyrė nuo kitų jaunų vyrų. Jei jis būtų buvęs islamo radikalas, niekada nebūtų dirbęs restorane.

Vienas iš Ehsono draugų „Radio Ozodi“ su anonimiškumo sąlyga sakė, kad jis neketino dalyvauti kare Ukrainoje, norėjo užsidirbti pinigų, grįžti namo ir susituokti.

„Jis nebuvo radikalus, niekuo nesiskyrė nuo kitų jaunų vyrų. Jei jis būtų buvęs islamo radikalas, niekada nebūtų dirbęs restorane“, – sakė žuvusiojo draugas. Ir iš jo žodžių neaišku, kaipTadžikistano pilietis, neturintis Rusijos pilietybės, atsidūrė Rusijos kariuomenėje.

Tadžikistano valdžios institucijos teigė tiriančios, ar Tadžikistano pilietis buvo susijęs su išpuoliu Belgorodo srityje.