„Esame nusivylę, bet nenustebinti pono Berezovskio prisipažinimo“, – sakoma „Forbes“ redaktorių tarybos narės Kai Falkenberg pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai „Reuters“.
„Amerikoje toks elgesys būtų laikomas rimtu reikalu. Tikimės, kad Anglijos institucijos tai traktuos panašiai“, – pridūrė ji.
K.Falkenberg atsisakė nurodyti, ar „Forbes“ kreipsis į teismą.
B.Berezovskio atstovė spaudai komentuoti atsisakė, o su jo advokatu susisiekti nepavyko.
B.Berezovskis, kuriam Britanija yra suteikusi politinį prieglobstį, šiuo metu bylinėjasi Londono aukštajame teisme su Rusijos milijardieriumi Romanu Abramovičiumi.
B.Berezovskis kaltina R.Abramovičių, kad šis jį privertė parduoti 50 proc. naftos kompanijos „Sibneft“ akcijų sumažinta kaina. Už jas B.Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių, o po kelerių metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ akcijas „Gazprom“ nusipirko jau už 13,1 mlrd. dolerių.
R.Abramovičius neigia, kad B.Berezovskis kada nors turėjo „Sibneft“ akcijų ir tvirtina, kad pinigai jam buvo mokami, siekiant užtikrinti politinę apsaugą, o ne kaip dividendai arba mokėjimai už akcijas.
B.Berezovskis argumentuoja, kad nusipelnė dalies akcijų, nes naudodamasis savo įtaka buvusio Rusijos prezidento Boriso Jelcino administracijoje pasirūpino, kad valstybinės įmonės, kurios vėliau buvo apjungtos į „Sibneft“, būtų privatizuotos ir perduotos valdyti R.Abramovičiui.
Aukštajame teisme jis tvirtino pasinaudojęs savo ryšiais, kad iš privatizavimo aukciono būtų pašalintas vienas pirkėjas, įtikinęs kitą potencialų pirkėją nedalyvauti, o trečius – pasiūlyti žemesnes kainas.
Tačiau 2001 metų birželį nagrinėjant bylą dėl numanomo „Forbes“ šmeižto B.Berezovskis pasirašė parodymus, kuriuose neigė daręs spaudimą B.Jelcinui dėl „Sibneft“ ir kitų verslo reikalų, taip pat neigę, jog „Sibneft“ privatizavimo aukcionas buvo surežisuotas.
Esame nusivylę, bet nenustebinti pono Berezovskio prisipažinimo
B.Berezovskis iškėlė bylą „Forbes“ dėl 1996 metais paskelbto straipsnio, kuriame rusų magnatas kaltinamas daręs nesąžiningą įtaką Kremliui ir naudojęsis ja, kurdamas verslo imperiją, vertinamą daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių.
B.Berezovskis sakė, kad iš šio straipsnio taip pat galima susidaryti nuomonę, jog jis yra susijęs su savo verslo varžovų žudymu ir nusikalstamu pasauliu, nors žurnalas šiuos kaltinimus neigia.
Nagrinėjant šmeižto bylą, „Forbes“ taip pat argumentavo, kad B.Berezovskis taip pat pasinaudojo savo įtaka B.Jelcinui, kad perimtų televizijos ORT kontrolę.
2001 metais B.Berezovskis šį faktą neigė, tačiau praeitą savaitę pripažino įtikinęs B.Jelciną privatizuoti ORT.
Teisme paklaustas, ar naudojosi savo pažintimis Kremliuje, kad paveiktų šio transliuotojo privatizaciją, magnatas pareiškė: „Taip, teisingai... Prezidentas tai suprato, nes aš jam pateikiau priežastį, ir tai buvo svarbu.“
Paprašytas paaiškinti prieštaravimus tarp praeitą savaitę išsakytų komentarų ir 2001 metų rašytinių parodymų, B.Berezovskis atsakė: „Geras klausimas... Aš tiesiog nebuvau atsargus, kai tai pasirašiau.“
Pasak jo, skaitydamas jis neįsigilinęs į dokumentą, kurį parengęs jo advokatas Andy Stephensonas iš advokatų firmos „Carter Ruck“.
A.Stephensonas sakė negalįs komentuoti bylos, kuri dabar yra teisme, ir pridūrė, jog jis padarė pareiškimą, kris pridėtas prie Berezovskio ir Abramovičiaus bylos. Šis dokumentas kol kas nėra viešai prieinamas
„Forbes“ šmeižto bylos procesas vyko šešerius metus, byla galiausiai buvo žurnalas pateikė teismui pareiškimą, jog nesiekia kaltinti B.Berezovskio buvusio padėjėjo nužudymu, sutinkant su tuo kad nėra jokių duomenų, kurie sietų jį su bet kokia žmogžudyste ir sutinkant, kad būtų neteisinga apibūdinti B.Berezovskį kaip mafijos bosą.
