„The Washington Post“ atkūrė Charkivo ir Chersono kontrpuolimo operacijas, remdamasis daugiau nei 35 žmonių interviu, įskaitant Ukrainos karinius vadus, Kyjivo pareigūnus ir kovinių padalinių karius, taip pat aukštus Amerikos ir Europos karinius ir politinius pareigūnus.
Anot leidinio, paskutinėmis rugpjūčio dienomis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos pajėgų vadas Oleksandras Syrskis susitiko didelėje salėje Rytų Ukrainoje su savo aukščiausiais padėjėjais ir pagrindiniais brigadų vadais. Prieš juos gulėjo Rusijos okupuotos Charkivo srities dalies žemėlapis, atspausdintas 3D spausdintuvu.
Kiekvienas vadas ėjo savo padalinio suplanuotu puolimo maršrutu per atkurtus miestus, kalvas ir upes, vykdydamas savo misiją ir aptardamas koordinavimą, nenumatytus atvejus ir blogiausius scenarijus. Pareigūnai naudojo lazerines rodykles probleminėms vietoms paryškinti.
„Tai buvo kruopštus darbas“, – sakė O.Syrskis.
Apgavo priešą
Nuo pavasario Sausumos pajėgų vadas Charkivo sritį ir strateginius miestus Balakliją bei Iziumą laikė pažeidžiamais taškais rusams. Jis galvojo, kaip vienu greitu smūgiu įvykdyti puolimą, veržiantis gilyn į Rusijos kontroliuojamą teritoriją iš netikėtos zonos į šiaurę nuo šių dviejų miestų, kad Rusijos Federacija negalėtų persigrupuoti.
Vasarą Generalinis štabas nurodė vadams parengti galimas diversines operacijas, siekiant atitraukti Rusijos pajėgas nuo Chersono gynybos, o O.Syrskis pasiūlė, priešingai, pradėti puolimą Charkivo srityje, kai rusai tikėjosi puolimo Chersone. Prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šį planą.
Ankstyvosiose karo stadijose Rusija Iziumą pavertė karine tvirtove ir jame bei aplinkiniuose miestuose sutelkė 24 bataliono taktines grupes – apie 18 000 karių – kartu su ginklų ir amunicijos sandėliais.
Iki rugpjūčio mėnesio, iš dalies dėl išsamios JAV žvalgybos, O.Syrskis pastebėjo, kad batalionų skaičius Iziumo mieste sumažėjo mažiausiai perpus, nes Rusija perskirstė savo labiausiai patyrusius kovotojus į Chersoną.
O.Syrskio skaičiavimais, Ukraina negalėjo sau leisti patirti nuostolių, kurie būtų siejami su fronto atakomis apgyvendintose vietovėse, todėl daug kas priklausė nuo proveržio pirmąją dieną.
Iki rugpjūčio ukrainiečiams beveik baigėsi sovietmečio amunicija, kurią naudojo dauguma jų artilerijos. Ukraina nukreipė kai kurias vertingiausias Vakarų ginklų sistemas nuo karštųjų taškų rytiniame fronte.
Rugsėjo 6 dieną ukrainiečiai iš karto puolė visas pozicijas. Prasiveržimas buvo greitas, rusai paliko pozicijas, todėl ukrainiečiai į Iziumą įžengė dar anksčiau nei planuota.
Anot vadų, kiekviena puolanti brigada buvo ginkluota mažiausiai aštuoniomis M777 haubicomis. Kai kuriais atvejais haubicos M777 į stovyklas atvyko naktį prieš prasidedant puolimui. Taip pat buvo pristatyti papildomi bepiločiai orlaiviai, siekiant užtikrinti, kad brigados galėtų tiksliai nustatyti taikinius ir naudoti mažiau amunicijos.
Sausumos pajėgų mokymo vadovybės Raketų pajėgų ir artilerijos skyriaus viršininkas Andrijus Malynovskis manė, kad ginkluotosioms pajėgoms gali prireikti daugiau nei 100 tūkst. šaudmenų, tačiau per 5 dienas jie sunaudojo apie 32,5 tūkst.
Amerikos žvalgyba padėjo „dozuoti“ šaudmenis tiksliai taikant. Tačiau amerikiečiai nebuvo labai įsitraukę į Charkivo kontrpuolimo planavimą ir apie tai sužinojo palyginti vėlai, teigė „The Washington Post“ šaltiniai.
Rusai, nepaisant bandymų tai laikyti paslaptyje, galiausiai suprato, kad ukrainiečiai kažko siekia. O.Syrskio teigimu, Rusijos biurokratijos dėka informacija „nieko nepasiekė arba į ją nebuvo atsižvelgta“. Pentagone daroma prielaida, kad Rusijos vadovybė iki galo nesuvokė Charkivo fronto pažeidžiamumo arba nematė puolimo artėjimo. Tuo pačiu jie neturėjo pakankamai žmonių, kurie galėtų tai sustabdyti.
Ukrainiečiai metė pontoninius tiltus, norėdami apgauti rusus ir priversti juos tikėtis tiesioginio Iziumo puolimo, o ne pasikėsinimo į sausumą maždaug 40 kilometrų į šiaurės vakarus.
Rugsėjo 6 dieną ukrainiečiai iš karto puolė visas pozicijas. Prasiveržimas buvo greitas, rusai paliko pozicijas, todėl ukrainiečiai į Iziumą įžengė dar anksčiau nei planuota. Lymanas buvo kitas miestas , grįžęs į Ukrainos kontrolę.
Kontrpuolimas, kurio atsisakyta
Proveržis Charkivo srityje sukrėtė Maskvą ir privertė Vladimirą Putiną paskelbti apie dalinę mobilizaciją bei paspartinti planus aneksuoti Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis. V.Putinas taip pat paskyrė generolą Sergejų Surovikiną Rusijos karinių operacijų Ukrainoje vadu ir ėmė sulaukti mažiau pagražintos informacijos iš mūšio lauko.
Tačiau ukrainiečiai sėkmės sulaukė ir Chersono srityje.
Dar liepos mėnesį Ukrainos vadai atvyko į Vokietiją dalyvauti kariniuose mokymuose su kolegomis amerikiečiais ir britais.
Tuo metu ukrainiečiai svarstė platų kontrpuolimą visame pietiniame fronte, įskaitant veržimąsi į pakrantę Zaporižios regione, kuris sutrikdys Maskvos trokštamą „sausumos tiltą“, jungiantį žemyninę Rusiją su 2014 metais neteisėtai aneksuotu Krymu.
Žemėlapiais ir lentelėmis nusėtame kambaryje ukrainiečiai surengė savo „stalo pratybas“, modeliuodami mūšio eigą: kokias pajėgas panaudos, kur ir kokia seka eis daliniai, taip pat kokia gali būti tikėtina Rusijos reakcija.
Amerikos ir Didžiosios Britanijos kariniai simuliatoriai vykdė savo modeliavimą naudodami tuos pačius duomenis, bet skirtingą programinę įrangą ir analizę. Jie padarė išvadą, kad tokia operacija žlugs.
Atsižvelgdami į Ukrainos karių skaičių ir turimas amunicijos atsargas, planuotojai padarė išvadą, kad ukrainiečiai išnaudos savo kovinę galią dar nepasiekę puolimo tikslų. Partnerių patarimas buvo toks: „Ei, vaikinai, jūs apžiojate daugiau nei galite sukramtyti. Tai nesibaigs gerai.“
V.Sucharevskis: mūsų kariuomenė įpratusi kautis improvizuotomis priemonėmis.
Jie perspėjo, kad kontrpuolimas Zaporižios srityje gali įstrigti, o pajėgos gali patekti į apsupimą.
Chersono operacija
Ukrainiečiai atsižvelgė į patarimą ir surengė siauresnę kampaniją, daugiausia dėmesio skirdami Chersonui.
Rusija galėjo apginkluoti ir aprūpinti savo kariuomenę per tris perėjas: Antonivkos tiltą, Antonivkos geležinkelio tiltą ir Naujosios Kachovkos užtvanką su keliu. Abu tiltai buvo apšaudomi HIMARS.
Operatyvinės vadovybės „Pietūs“ vadas Andrijus Kovalčiukas manė, kad rusų traukimasis – tik laiko klausimas, tačiau, anot Kyjivo, A.Kovalčiukas veikė nepakankamai greitai, jį pakeitė Oleksandras Tarnavskis, O.Syrskio pavaduotojas Charkivo operacijos metu. Tačiau apie pasikeitimą viešai nebuvo pranešta.
O.Tarnavskis sakė, kad taikė kai kuriuos principus, kuriuos jis ir O.Syrskis taikė Charkive, atakuodamas ten, kur rusai to mažiausiai tikėjosi.
Kaip pagrindinio puolimo vietą jis išskyrė vietovę tarp Mykolajivo ir Chersono – lygią dirbamą žemę su mažais medžiais ir betoniniais drėkinimo kanalais. Atsakomybė už šią fronto dalį buvo priskirta 59-osios motorizuotosios pėstininkų brigados vadui pulkininkui Vadymui Sucharevskiui.
Jo kariai prasiveržė pro Rusijos fronto liniją ir kovojo „už kiekvieną metrą“.
V.Sucharevskio kariai mūšio lauke griebėsi „liaudiškos kūrybos“: pavyzdžiui, modifikavo DJI Mavic dronų baterijas taip, kad jie galėtų nuskristi 4 kartus toliau.
„Mūsų kariuomenė įpratusi kautis improvizuotomis priemonėmis“, – sakė V.Sucharevskis.
Lapkričio 9-osios naktį jo brigada užėmė Zelenyj Gaj kaimą, todėl Chersonas buvo pasiekiamas artilerija. Tuo metu rusai pradėjo trauktis dar prieš kelias dienas.
