Pasak M.Gessen, šiam etapui buvo rengtasi ilgai. Per pirmąjį etapą – penkerius prezidentavimo metus – buvo užsimota sunaikinti visus demokratijos daigus, kuriuos pavykę pasėti dešimtajame dešimtmetyje. „Tai buvo vykdoma labai sistemingai: jis suardė rinkimų sistemą, Kremlius perėmė žiniasklaidos kontrolę. Per tuos penkerius metus visų lygių rinkimai buvo arba išvis panaikinti (pvz, sričių gubernatorių), arba pakeisti taip, kad jų negalima atpažinti“, – interviu aiškino M.Gessen.
Po to buvo metas, kai įsitvirtino sistema, kurioje svarbiausia – baimė, galia ir pinigai.
„Ir štai dabar pastaruosius dvejus metus gyvename matydami visuotinį politinį susidorojimą, kuris privedė ir prie karo Ukrainoje. Tai veda skausmingos visos nepriklausomos žiniasklaidos Rusijoje – tiksliau, jos likučių – mirties link. Tai – visuotinis susidorojimas su bet kokiu politiniu pasipriešinimu“, – aiškino ji.
Nesuvokia, kad prieš režimą gali protestuoti patys rusai
Paklausta, kas privedė prie to, M.Gessen teigė, kad iš dalies tai buvo natūrali įvykių plėtra, iš dalies – V.Putino baimė. Rusijos vadovą be galo išgąsdino milžiniški protestai – jis protestų kultūros neįstengia suvokti taip, kaip tai supranta Vakarai.
„Žmonės prie šių protestų jungėsi dėl įvairių priežasčių – kai kurie dėl to, kad praturtėjo ir pasikeitė jų prioritetai, kiti – nes sužinojo daugiau apie tai, kas vyksta, dar kiti – nes paprasčiausiai nebegalėjo to pakęsti. Daug priežasčių sujungė į protestus žmonės, kurių gyvenimo keliai – labai skirtingi, skiriasi ir politinės pažiūros“, – kalbėjo M.Gessen.
„V.Putino manymu, tai – neįmanoma. Jis į viską žvelgia taip, kads viskas turi būti „nuleidžiama“ iš viršaus. Tad kas vyksta jo galvoje? Jis tiki, kad Kremlius padarė nedovanotinų klaidų, kurios privedė prie protestų judėjimo atsiradimo. Galbūt buvęs jo ideologas Vladislavas Surkovas sukūrė pernelyg daug judėjimų, grupuočių, ir dalis jų pradėjo gyventi savo gyvenimą“, – dėstė knygų autorė.
M.Gessen manymu, V.Putino matymo horizontas – labai siauras: „Jis negalvoja apie klaidas 2004 metais. Jam atrodo, kad 2011 m. V.Surkovas padarė kažką ne taip.“
Kai V.Putinas žvelgia į protestuojančius žmones, jis mato juos protestuojančius ne prieš režimą, o prieš pačią Rusiją. Bet kas protestuoja prieš pačią valstybę? Tik valstybės priešai. O kas yra priešas? Žinoma, užsieniečiai.
V.Putino aplinkoje taip pat labai stipriai išsikerojusi mintis, kad už bet kokių pokyčių turi būti kažkas, kas jiems vadovauja ir juos organizuoja.
„Taigi, tai turėjo būti JAV. Būtent todėl pirmoji V.Putino reakcija į protestus buvo tokia, kad juos asmeniškai įkvėpė Hillary Clinton. Kai jis žvelgia į protestuojančius žmones, jis mato juos protestuojančius ne prieš režimą, o prieš pačią Rusiją. Tačiau kas protestuoja prieš pačią valstybę? Tik valstybės priešai. O kas yra priešas? Žinoma, užsieniečiai. Juos turėjo pakurstyti kas nors. Taigi tai, žinoma, H.Clinton, kuri tuo metu buvo JAV valstybės sekretorė. Būtent todėl pradinėje protestų užgniaužimo stadijoje tiek daug dėmesio buvo skiriama užsienio agentams – nes V.Putinas tiki, kad tai jie visada stovi už protestų“, – aiškino M.Gessen.
Sukurtas Rusijos identitetas, kurio iki šiol nebuvo
Knygos apie V.Putiną autorė, kalbėdama apie Ukrainą, sakė, kad už Rusijos karo joje slypi daugiau nei vien tik Kremliaus noras neatiduoti šios šalies Vakarams. „Nereikia būti genijumi, kad tai pamatytum – tereikia klausyti, ką jie kalba – V.Putinas ir jo vyriausias ideologas Aleksandras Duginas“, – tikino ji.
„Pastaruosius kelerius metus jų kalbos (kurios susilaukia dėmesio ne tik Rusijoje) sukasi apie civilizacijų konfliktą. Cituojant A.Duginą, egzistuoja Vakarų civilizacija, kuri tiki tokiu dalyku kaip visuotinėmis žmogaus teisėmis, kuri toleruoja postlytiškumą, kuris jis vadina postžmogiška realybe. Tam priskiriami homoseksualumas, transseksualumas ir visi kiti, jų nuomone, siaubingi dalykai, kurie kelia grėsmę tradicijoms. Ir Vakarai šias vertybes nori paskleisti visame pasaulyje“, – kalbėjo M.Gessen.
Prieš homoseksualumą nukreipti įstatymai, retorika, kurie prasidėjo maždaug prieš 2,5 metų, greitai įgavo pagreitį ir padėjo sukurti tautinį Rusijos identitetą, kurio iki tol trūko.
Rusijos požiūriu, tai Vakarai gali daryti savo šalyse, tačiau negali jų nešti į Rusiją.
„Rusijai neegzistuoja toks dalykas kaip universalios žmogaus teisės. Rusijos "civilizacijoje" tikima tradicija. Tad yra Vakarų civilizacija, ir yra tradicinė civilizacija. Rusija save laiko tradicinės civilizacijos lydere – antivakarietiško pasaulio lydere“, – teigė ji pridurdama, kas šis naratyvas stiprus ir susidorojant su protestais.
Protestuotojai dažniausiai vadinami užsieniečiais ir gėjais.
„Prieš homoseksualumą nukreipti įstatymai, retorika, kurie prasidėjo maždaug prieš pustrečių metų, greitai įgavo pagreitį ir padėjo sukurti tautinį Rusijos identitetą, kurio iki tol trūko. Šiuo nacionaliniu identitetu tapo įsitikinimas, kad kaip antivakarietiško pasaulio lyderė, tradicinių šeimų gyvena, tradicinių religijų gynėja Rusija gali sukurti antivakarietišką koaliciją pasaulyje“, – aiškino M.Gessen.
Laisvos žiniasklaida nebėra
M.Gessen prisiminė, kad prieš kelerius metus Rusijoje ji dirbo žurnalo redaktore. Dabar maždaug pusė jos bendradarbių yra pakeitę profesijas, nes suprato, kad jiems nebeliko vietos. „Manau, kita pusė yra susitaikiusi, kad jie dirba paskutinius darbus žiniasklaidoje, nes nebėra vietos – nebent tu nori tarnauti propagandos mašinoje“, – įsitikinus ji.
Žurnalistė priminė, kad pačią pirmąją V.Putino dieną Kremliuje buvo įvykdyti reidai tuomečio didžiausio nepriklausomos žiniasklaidos holdingo „Media-Most“ biuruose. Per metus valdžia perėmė visų televizijos kanalų kontrolę.
„Tuomet buvo labai ilgas ir skausmingas erdvės uždarinėjimo procesas. Dabar esame paskutiniajame etape, kai bet kokia laisvė yra visiškai ir galutinai užgniaužiama“, – aiškino M.Gessen.
